Vadovaujantis Žvalgybos įstatymo nuostatomis, Valstybės saugumo departamentas (VSD) skelbia neįslaptintą veiklos ataskaitą už 2021 m. ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuris rengiamas dviejų Lietuvos žvalgybos institucijų – VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos.
Šaltinis VSD
VSD veiklos ataskaita už 2021 m.
VSD veiklos ataskaitoje pateikti duomenys apie žvalgybos informaciją sprendimų priėmėjams bei kitoms nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms. 2021 m. Departamentas parengė daugiau nei 400 žvalgybos produktų Lietuvos nacionaliniam saugumui aktualiomis temomis, tarp jų: konstitucinių pagrindų apsaugos, priešiškų žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklos, ekonominio, informacinio ir kibernetinio saugumo, terorizmo, ekstremizmo, migracijos, regioninio ir globalaus saugumo temomis.
VSD surinkta žvalgybos informacija pagal kompetenciją dalijasi su kitais žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos subjektais bei valstybės institucijomis. 2021 m. VSD kriminalinės žvalgybos subjektams ir kitoms institucijoms perdavė daugiau nei 150 žvalgybos pranešimų. Daugiausia 2021 m. VSD informacija keitėsi su Lietuvos kriminalinės policijos biuru, Migracijos departamentu, AOTD, Policija.
VSD pernai pateikė 99 tūkst. išvadų, daugiausia – dėl užsieniečių migracijos. Išvadų skaičius ženkliai išaugo, palyginus su 2020 metais (2020 m. išvadų pateikta 69 tūkst.). Šį augimą lėmė VSD atliekamo asmenų tikrinimo proceso optimizavimas – pritaikyti techniniai sprendimai, paspartinę tikrinimo procesą ir leidę per tą patį laiką atlikti daugiau patikrų.
VSD stebi užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų (ŽST) veiklą šalyje, siekdamas nustatyti galimas Lietuvos interesams priešiškas tos veiklos apraiškas ir jas neutralizuoti.
2021 m. nustatyta daugiau nei šimtas Lietuvos Respublikos piliečių, su kuriais kontaktavo ar bandė užmegzti ryšį užsienio ŽST atstovai. Kai kurie iš šių ryšių peraugo į bandymus verbuoti. Palyginus su 2020 m., fiksuota mažiau verbavimo atvejų. Tai lėmė pandemijos sugriežtintos keliavimo sąlygos, ir kai kurių diplomatinių atstovybių Lietuvoje personalo sumažėjimas. 2021 m. fiksuota Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos ŽST nedeklaruota žvalgybinė veikla Lietuvoje. Nustatyta iki 10 asmenų, vykdžiusių tokią veiklą. Nustatyta, kad kai kuriose minėtų šalių diplomatinėse atstovybėse Lietuvoje visas diplomatinis personalas bendradarbiauja su ŽST darbuotojais.
VSD tiria užsieniečių, atvykusių į Lietuvą iš valstybių, kuriose veikia teroristinės organizacijos, veiklą dėl galimų ryšių su užsienio ekstremistinėmis ir teroristinėmis organizacijomis, siekdamas užkardyti teroristinius ir su teroristine veikla susijusius nusikaltimus, nustatyti asmenų ir grupių radikalizmo apraiškas, galinčias paskatinti juos smurtinei veiklai. 2021 m. VSD inicijavo aštuonių užsieniečių išsiuntimą iš Lietuvos dėl jų ekstremistinių pažiūrų ar sąsajų su teroristinėmis organizacijomis.
2021 m. Baltarusijos režimo organizuotas nelegalios migracijos srautas iš Vidurio Rytų, Azijos, Šiaurės Kaukazo regionų per Baltarusiją į Lietuvą sukėlė rizikų nacionaliniam saugumui. Nenustatyta, kad neteisėtos migracijos keliu būtų tikslingai atvykę asmenys, planavę vykdyti teroro aktus prieš Lietuvą ir kitas Europos valstybes. VSD nustatė keliolika į Lietuvą iš Baltarusijos nelegaliai patekusių asmenų, kurių veikla galėtų kelti rizikų nacionaliniam saugumui.
Su VSD veiklos ataskaita galite susipažinti čia.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas
Vykdydama Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos iškeltus uždavinius Lietuvos žvalgyba stebi ir vertina grėsmes, kurias valstybei ir visuomenei kelia priešiškos užsienio valstybės, jų ginkluotosios pajėgos, žvalgybos tarnybos, ekonominė įtaka, dezinformacija ir asmenys, nusiteikę imtis radikalių ekstremistinių ar teroristinių veiksmų.
Septintajame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime skelbiamos tendencijos apie Lietuvos saugumo situaciją. Šiemet susiklostė išskirtinė situacija, kai karo Ukrainoje pradžia sutapo su leidinio rengimo pabaiga. Informacija, kuria remiantis daryti vertinimai, surinkta iki vasario 4 d., todėl neapžvelgiama saugumo situacija regione Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
Žvelgdami iš šiandienos perspektyvų galime matyti, kad daugelis vertinime aptartų temų naujai aktualizavosi, įgavo kitų perspektyvų, o dalis prognozių tam tikra prasme išsipildė. Pažymėtina, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą sugriovė dešimtmečius kurtą Europos saugumo architektūrą ir fundamentaliai pakeitė ne tik saugumo situaciją regione, bet ir greičiausiai paspartino tarptautinės saugumo sistemos lūžius.
Vertinime pažymima, kad Lietuvai ir jos transatlantiniams sąjungininkams jau seniai neteko patirti tokio stipraus autoritarinių valstybių spaudimo. Didžiausia, potencialiai egzistencinė, grėsmė Lietuvai yra ir išliks Rusija – agresyvi Kremliaus užsienio politika ir karinis potencialas. Kremlius neutralizavo opoziciją savo šalyje ir užsitikrino valdantįjį režimą tenkinantį politinį stabilumą. Rusijos ekonomines ir socialines problemas, visuomenės nepasitenkinimo režimo politika apraiškas Kremlius laiko ne savo valdžios neefektyvumo rezultatu, bet tariamai priešiškos Rusijai Vakarų politikos pasekme. Karinė galia yra Rusijos tarptautinės įtakos pagrindas.
Pernai didžiuliu iššūkiu mūsų valstybei tapo Baltarusijos režimo organizuota migracijos krizė. Baltarusijos režimo organizuota migracijos krizė Lietuvos ir kitų kaimyninių ES šalių pasienyje prisidėjo prie Rusijos siekio gilinti Vakarų šalių saugumo problemas. Su ES valstybėmis konfrontuojantis Minskas tapo dar labiau priklausomas nuo Maskvos. Kremliaus remiamas Baltarusijos autoritarinis režimas įgyja vis daugiau totalitarizmo bruožų.
Agresyvėja autoritarinės Kinijos užsienio politika, ekonominė ir informacinė veikla. Ji nutaikoma prieš valstybes, kurios mezga glaudesnius ryšius su Taivanu, išsako susirūpinimą žmogaus teisių padėtimi Kinijoje, riboja Kinijos kompanijų skverbimąsi į strateginę reikšmę turinčius ūkio sektorius. Siekdama pakeisti šių valstybių poziciją, Kinija įšaldo diplomatinius santykius su jomis, pažemina diplomatinio atstovavimo lygį, kuria kliūtis jų prekybai, investicijoms, blogina verslo aplinką. Kinija kompleksiškai taiko daugelį išvardytų spaudimo priemonių ir Lietuvai už jos vykdomą politiką.
Kviečiame su naujausiu grėsmių vertinimu susipažinti čia.
Anglišką grėsmių vertinimo versiją galite rasti čia.
