Ukraina perdavė ESBO žvalgybos duomenis apie Rusijos kariuomenę prie jos sienų, praneša “Ukrinform”.
Ukrainos ir JAV ekspertai, taip pat Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiioji žvalgybos valdyba perspėja, kad, vykdydama strategines pratybas „Kaukazas 2020“, Rusija gali pradėti didelio masto puolimą prieš Ukrainą. Šiomis dienomis Rusijos prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo „kariniams mokymams“ pašaukiami rezervo kariai, nenurodant konkrečių mokymų datų. Ir tai tik padidina puolimo tikimybę: nutarimas gali būti bandymas nuslėpti masinę mobilizaciją karinei agresijai.
Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas: kiek karių Rusija yra pasirengusi panaudoti prieš Ukrainą? Kiek ginklų ir karinės įrangos vienetų ji turi? Atsakymai į šiuos klausimus nuskambėjo liepos 1 d. ESBO forume dėl bendradarbiavimo saugumo srityje.
Kadangi Ukraina šiuo metu pirmininkauja šiam ESBO sprendimų priėmimo organui, liepos 1 d. buvo iškelti 2011 m. Vienos dokumento dėl pasitikėjimo ir saugumo stiprinimo priemonių įgyvendinimo bei modernizavimo klausimai. Pagrindinis pranešėjas iš Ukrainos buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų tarptautinio bendradarbiavimo ir verifikavimo skyriaus vedėjas generolas leitenantas Leonidas Golopatiukas. Jis atkreipė dėmesį į okupuotų Donbaso teritorijų pavertimą „pilkąja zona“, kurioje neužtikrintas ESBO ginklų kontrolės režimas ir neįgyvendintos pasitikėjimo ir saugumo stiprinimo priemonės.
Kitas destabilizacijos veiksnys yra okupuoto Krymo militarizavimas. Pasitikėjimo nekelia ir neskaidrus RF kariuomenės karinių pratybų pobūdis.
OKUPACINĖS PAJĖGOS DONBASE YRA DIDESNĖS NEI KAI KURIŲ EUROPOS ŠALIŲ KARIUOMENĖS
„Rusijos Federacija, vykdydama visuotinį keitimąsi karine informacija, privalo pateikti duomenis apie Ukrainos teritorijoje dislokuotų RF ginkluotųjų pajėgų karių, ginklų ir karinės įrangos skaičių“, – sakė A. Golopatiukas. Jis pabrėžė, kad reikia sukurti veiksmingus Rusijos kariuomenės, laikinai dislokuotos okupuotose Rytų Ukrainos ir Krymo teritorijose, karinės veiklos tarptautinės kontrolės mechanizmus.
Ukrainos generolas pažymėjo, kad šiandien netoli sienos su Ukraina Rusija jau sukūrė tris kariuomenės grupes, kurios „sugeba vykdyti staigius puolamuosius veiksmus Ukrainos teritorijoje su ribotais tikslais nedeklaruodamos mobilizacijos ir naudodamos minimalias parengiamąsias priemones“. Ir tai yra neįskaitant Krymo pusiasalio, paversto „sausumos lėktuvnešiu“ ir okupuotų Donbaso rajonų, kur Rusijos dislokuoti armijos korpusai savo karine galia ir jėgomis lenkia kai kurių Europos šalių armijas.
Rusijos okupacinių pajėgų grupuotės sukūrimas laikinai okupuotoje Donecko ir Luhansko sričių teritorijose, susidedančios iš 1-osios (Donecko) ir 2-osios (Luhansko) armijos korpusų, yra susijęs su daugybės ginklų ir karinės įrangos atsiradimu Rytų Ukrainoje.
1-osios armijos korpuso (AK) kovinę struktūrą sudaro:
5 brigados (1, 3, 5-oji atskira motorizuotų šaulių brigada, 100-oji atskira „Respublikinės gvardijos“ motorizuotų šaulių brigada ir atskira artilerijos brigada);
3 atskiri pulkai (11-asis atskiras motorizuotų šaulių pulkas, 9-asis atskiras jūrų pėstininkų smogiamasis motorizuotų šaulių pulkas ir atskiras komendantinis pulkas);
10 atskirų batalionų (divizionų).
2-osios armijos korpuso (AK) kovos struktūra apima:
4 brigados (2, 4, 7-oji atskira motorizuotų šaulių brigados ir atskira artilerijos brigada);
2 pulkas (6-asis atskiras motorizuotų šaulių pulkas ir atskiras komendantinis pulkas);
6 atskiri batalionai (divizionai).
1-ame ir 2-ame AK yra apie 35 tūkst. kariškių.
Šie armijos korpusai yra ginkluoti 481 tankais, 914 šarvuotomis kovinėmis transporto priemonėmis, 720 artilerijos sistemų ir 202 vienetų reaktyvinės artilerijos sistemų.
Tuo pačiu vadovaujančius ir štabo postus, taip pat deficitinių specialybių pozicijas 1-ajame ir 2-ajame AK, užima RF ginkluotųjų pajėgų kariškiai, kurių iš viso yra apie 650 žmonių.
Be to, laikinai okupuotose Donecko ir Luhansko sričių teritorijose yra operatyviniai / kovos ir logistikos paramos skyriai, kariniai patarėjai ir RF ginkluotųjų pajėgų instruktoriai. Bendras jų skaičius siekia 2,1 tūkst. žmonių.
Siekiant išlaikyti nuolatinę įtampą fronto linijoje ir užtikrinti 1-ojo ir 2-ojo AK gyvybingumą, iš Rusijos Federacijos teritorijos per nekontroliuojamus Ukrainos valstybės sienos ruožus yra pastoviai tiekiami šaudmenys bei kuras.
KRYMAS KAIP „SAUSUMOS LĖKTUVNEŠIS“
Dėl okupuoto Krymo militarizacijos pusiasalis tapo tikru „sausumos lėktuvnešiu“.
Šiandien laikinai okupuoto Krymo teritorijoje buvo sukurta galinga tarprūšinė kariuomenės grupė, įskaitant sausumos, oro ir jūrų pajėgų komponentus, kurių skaičius siekia apie 32,5 tūkst. personalo.
Be to, buvo sukurtos pakrančių gynybos pajėgos ir dislokuotos nacionalinės gvardijos kariuomenės grupuotė (iki dviejų brigadų) ir Rusijos FSB pasienio tarnyba.
Okupuotame pusiasalyje aktyviai plėtojamos Rusijos ginkluotosios pajėgos, didinant kariuomenės skaičių ir aprūpinant jas naujo tipo ginklais bei karine įranga.
Antžeminio komponento pagrindas yra 22-asis armijos korpusas ir 810-asis atskiras jūrų pėstininkų korpusas. Dabar yra paruoštos naudoti šešios bataliono taktinės grupės.
Oro komponentą sustiprina bombonešių, šturmo, naikintuvų ir armijos aviacijos dislokavimas pusiasalyje.
„Belbeko“ ir „Gvardeiskoje“ aerodromai buvo rekonstruoti, kad galėtų priimti Rusijos tolimojo nuotolio bombonešius. Rengiama branduolinių ginklų saugojimo Kryme infrastruktūra.
Jūrinio komponento koviniai pajėgumus padidino naujai dislokuoti smogiamieji laivai ir povandeniniai laivai – „Kaliber“ tipo jūrinių sparnuotųjų raketų nešėjai (iki 70 karo laivų ir katerių, 6 povandeniniai laivai, visas pajėgumas – 84 sparnuotosios raketos).
Net remiantis oficialiais duomenimis, kuriuos Rusija pateikė pagal 2011 m. Vienos dokumentą (VD-2011), Rusijos ginkluotųjų pajėgų ginkluotės ir karinės įrangos skaičius Kryme per pastaruosius šešerius metus išaugo beveik trigubai.
Taigi, remiantis Rusijos Federacijos duomenimis apie VD-2011, 2020 m. sausio 1 d. Kryme buvo 684 vienetai ginkluotės ir karinės technikos, tai yra 453 daugiau nei 2014 m. sausio 1 dienai. Po pusiasalio okupacijos Rusija čia perkėlė 31 tanką, apie 200 šarvuotų kovos mašinų, beveik 100 artilerijos sistemų, taip pat 63 kovos lėktuvus ir 34 kovos sraigtasparnius.
TRYS GRUPUOTĖS YRA PARUOŠTOS STAIGIAM PUOLIMUI
Rusijos Federacija toliau kaupia pajėgas prie Ukrainos valstybinės sienos. Visų pirma, vykdomas aktyvus naujų karinių vienetų formavimas ir esamų formacijų pertvarkymas siekiant sustiprinti jų kovinį potencialą. Šiandien prie sienos dislokuotos 28 bataliono taktinės grupės.
Jau baigtas trijų naujų junginių – dviejų armijų ir armijos korpuso formavimas, kurie turėtų įgyti visišką operatyvinę parengtį 2020–2021 metais.
Antžeminiame komponente Vakarų strategine kryptimi buvo sukurta 20-oji armija, iš 3-iosios ir 144-osios motorizuotų šaulių divizijų. 20-os armijos 448-os raketų brigados sudėtyje yra „Iskander“ tipo operacinės-taktinės raketų sistemos.
Pietvakarių strategine kryptimi buvo sukurta 8-oji (smogiamoji) armija, kuri susideda iš 150-osios motorizuotų šaulių divizijos, 20-oji atskiros motorizuotų šaulių brigados ir operatyviniam pavaldume esančių 1-ojo bei 2-ojo armijų korpusų. Apygardoje ir armijoje taip pat numatoma sukurti „Iskander“ raketų brigadas.
Iš viso RF ginkluotųjų pajėgų skaičius prie Ukrainos sienos yra apie 87 tūkst. kariškių, iki 1100 tankų, iki 2600 šarvuotų kovos mašinų, iki 1100 artilerijos sistemų, iki 360 reaktyvinės artilerijos sistemų, 18 operacinių-taktinių raketų sistemų.
Tęsiamas naujų ir modernizuotų aviacijos įrangos modelių („Su-30SM“, „Su-35S“, „Su-34“, „Su-25SM3“, „MiG-31K“ su hipergarsiniu kompleksu „Kinžal“ ir įvairių modifikacijų sraigtasparnių) perdavimas. Iš viso baziniuose aerodromuose netoli sienos yra apie 330 kovinių orlaivių ir 230 sraigtasparnių.
Taip pat tęsiamas mobilizacijos centrų formavimas, kurių pagrindu galima suformuoti iki keturių divizijų (Bogučaras, Kamensk-Šachtinskas, Novoozernoje, laikinai okupuota Krymo Autonominės Respublikos teritorija).
Taigi, šiuo metu prie sienos su Ukraina jau yra sukurtos trys grupuotės, galinčios vykdyti netikėtas puolamąsias operacijas Ukrainos teritorijoje be mobilizacijos paskelbimo, minimaliomis parengiamosiomis priemonėmis.
Vasilijus Korotky, „Ukrinform“, Viena
