Natalija Frolova, specialiai Pilietinio atsparumo centrui „Res Publica“. Vertimas iš rusų kalbos.
Vaikai, skanduojantys „help“, palapinės laužų dūmuose, minia, pasiruošusi kovai dėl duonos kepalo. Šiandien daugelio žiniasklaidos priemonių dėmesys sutelktas į pabėgėlių stovyklą Baltarusijos pusėje prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos kirtimo punkto Bruzgi-Kuznica, tarp Baltarusijos ir Lenkijos. Kremliaus propaganda ir vėl užsiėmusi Vakarų, ypač Lenkijos ir Lietuvos, „demonizavimu“. Šį kartą jos pastangos vardan Aleksandro Lukašenkos.
Baltarusijos specialiųjų pajėgų kariai vadovauja migrantų atakoms Dubicze Cerkiewne / Šaltinis @MON_GOV_PL
Nuo ankstesnės 2015 metų krizės, kai į Europą pasipylė pabėgėlių srautas iš Artimųjų Rytų ir Afganistano, Rusijos propaganda tvirtai įsisavino, kad pabėgėlių tema - taikliausia. Kad ir ką darytų ES šalių valdžia ar Europos Sąjungos vadovybė, jų veiksmus visada galima pateikti blogiausiu kampu. Įleido migrantus – turite „nesandarias“ sienas, o tai reiškia, kad miestus užgrius nusikalstamumo banga, o Europa, užpulta islamistų, galiausiai praras krikščionišką tapatybę. Neįleido migrantų – „pamiršo savo humanizmo principus ir apskritai greitai išmirsite su savo senėjančia visuomene“. Tiek pirmasis, tiek antrasis argumentų rinkinys visada sulaukia nemažos dalies auditorijos pritarimo. Todėl nenuostabu, kad dirbtinai suorganizuota migracijos krizė – kartu su energijos kainų kilimu ir karių telkimu prie sienos su Ukraina – naudinga ne tik Lukašenkai, bet ir Putinui.
Gaudykite juos patys
Rusijos žiniasklaida (ir valstybinė, ir privati), šiandien praktiškai apsigyvenusi pabėgėlių stovykloje prie Bruzgi, apie situaciją Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje kalba taip, tarsi migrantų srautas per sieną su ES ėmė veržtis vos tik prieš kelias savaites.Apie tai, kad pirmieji migrantai prie rytinės Europos Sąjungos sienos (Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos) pradėjo atvykti dar vasarą, žurnalistai nutyli. Šiandien lieka nutylėjimo dalyku ir tas faktas, kaip migrantai iš tikrųjų pasiekė sieną.
Baltarusijos pusėje, pasienyje su Lenkija, yra kariai ar pareigūnai, kurie kontroliuoja migrantus / Šaltinis @DisinfoDigest
Rusijos žiniasklaida neprisimena, kad Aleksandras Lukašenka gegužės pabaigoje aiškiai davė suprasti: migrantai - tai kerštas už sankcijas, ir tuo pačiu už Vakarų reakciją į Minske sulaikytą „RyanAir“ su skridusiu juo Baltarusijos opozicijos lyderiu Romanu Protasevičiumi. Tuomet Lukašenka pagrasino sumažinti nelegalios migracijos kontrolę: „Dabar patys juos sugaudysite“. „Aš nuoširdžiai pasakiau, kad mes nebelaikysime tų, kuriuos jūs žeisdavote Afganistane, Irane, Irake“. „Dėl jūsų sankcijų neturime tam nei pinigų, nei jėgų“, – pareiškė Baltarusijos diktatorius.
Birželio pabaigoje, priėmus kitą sankcijų paketą, Minskas paskelbė sustabdantis savo dalyvavimą ES Rytų partnerystės iniciatyvoje ir pradėjęs išstojimo iš susitarimo su ES dėl readmisijos procedūros vykdymo (tai yra grąžinti tuos, kurie bando nelegaliai kirsti ES sieną iš Baltarusijos teritorijos). Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje grasinimas surengti krizę su migrantais nuskambėjo faktiškai atviru tekstu: „Su giliu apgailestavimu konstatuojame, kad priverstinis Susitarimo galiojimo sustabdymas neigiamai paveiks sąveiką su Europos Sąjunga, kovojant su nelegalia migracija ir organizuotu nusikalstamumu“. Kiek vėliau tapo žinoma, kad pats Minskas per valstybinę įmonę „Centrkurort“ sukūrė migrantų srautą, uždirbdamas milžiniškas sumas iš žmonių geresnio gyvenimo siekio. Patys pabėgėliai tikino, kad Baltarusijos viza jiems kainavo vidutiniškai tris tūkstančius dolerių. Tuo pat metu Rusijos propaganda šiandien transliuoja Putiną, kuris, remdamasis Lukašenka, tvirtina, kad pabėgėliams iš Sirijos ir Irako Baltarusijos vizos iš principo nereikia, nors iš tikrųjų Baltarusija neturi ir niekada neturėjo bevizio režimo nei su Iraku, nei su Sirija, nei su Afganistanu.
Pirmąją migrantų bangą Lukašenka nukreipė į Lietuvą, ir daugeliui jų pavyko kirsti sieną. Tačiau galiausiai nelegalų buvo tiek daug, kad šalis sunkiai galėjo susidoroti su jų apgyvendinimu tam neskirtuose pastatuose.Pirmasis visuomenės postūmis parodyti žmogiškumą ir padėti pabėgėliams virto nusivylimu: migrantai siautė ir rengė riaušes, o naminio maisto pakuotes grąžindavo su išmatomis. Neatmestina, kad tai buvo provokatorių darbo tarp pabėgėlių rezultatas. Dėl to agresyvus migrantų elgesys negalėjo nesukelti neigiamos reakcijos tarp lietuvių, latvių ir lenkų, turinčių bendrą sieną su Baltarusija, ir sutrikdyti visuomenę, jau ir taip pavargusią nuo pandemijos išprovokuotų problemų. Reaguodamos į visuomenės nuotaikas ir suprasdamos, kad Lukašenka tokiu būdu šantažuoja ES, šios šalys anksčiau ar vėliau turėjo sustiprinti sieną ir sustabdyti migrantų srautus. Ir jei prieš tai propagandinė spauda pylė žibalo į prieš migrantus nuotaikų ugnį, tai nuo tos akimirkos, kai pasienyje masiškai susikaupė nelegalūs migrantai, Rusijos žiniasklaidoje ėmė skambėti humanistiniai žmogiškumo raginimai.
„Mes čia niekuo dėti“
Pagrindinius dirbtinai sukurtos krizės skelbimo principus iš tikrųjų atvirai suformulavo aukščiausia Rusijos vadovybė. Savo interviu laidai „Maskva. Kremlius. Putinas“, transliuojamos per TV kanalą „Rusija 1“, Vladimiras Putinas ne tik paaiškina migrantų atsiradimą pasienyje beviziu režimu, bet ir pareiškia, kad Maskva čia niekuo dėta: „Mes čia niekuo dėti su tuo. Nė viena iš mūsų įmonių neveža. Taip, yra grupės, bet jos veikia jau seniai. Pagrindinė grandis veikia ES šalyse... Tai priežastys, kurias sukūrė pačios Vakarų šalys: kariškiai dalyvavo veiksmuose Irake, 20 metų kariavo Afganistane... Kai Lenkijos pasieniečiai ir ginkluotųjų pajėgų atstovai sumuša, šaudo virš galvų, įjungia sirenas ir šviesą, kur moterys ir vaikai, tai kažkaip nelabai dera su humanizmo idėjomis, kurios neva yra mūsų vakarų kaimynų politikos pagrindas“.
Šioje citatoje pateikiamos pagrindinės žinutės, kurias aktyviai plėtoja Rusijos propaganda, nušviečianti krizę pasienyje. Maskva ir Minskas nekalti, Baltarusija tik „kilniai“ padeda migrantams patekti ten, kur jie nori. Visiškai kaltos tik Vakarų šalys.
Kuo kalti Vakarai?
ES yra apkaltinta Rusijos propagandos keliais straipsniais iš karto, daugiausia stengiantis vaizduoti Vakarus kaip veidmainiškus ir nenuoseklius savo veiksmuose. "Migrantų krizė" yra pseudodemokratijos, numestos iš NATO lėktuvų į suverenias valstybes, rezultatas, apie kurį tiek 2015 m., tiek dabar Vakaruose jie nori nutylėti“, – teigiama lapkričio 16 dienos laidoje "Vremya". Tuo pačiu metu propagandistai pripažįsta: 2015 metais Europa nusprendė atsiverti migrantams. Tačiau šiandien jai tuo priekaištaujama: jei įleidote tada ¬– kodėl nenorite dabar? Stebėtojas Maksimas Sokolovas savo rubrikoje "Ria-Novosti" samprotauja tos pačios iškreiptos logikos kryptimi: „ES paskelbė žmogaus teisių apsaugą savo politikos alfa ir omega, kuri palankiai išskiria Europą iš kitų šalių. Kartu Europa buvo paskelbta persekiojamųjų ir vargšų prieglobsčiu. Jei skelbiamas toks dvasinis principas, tai yra nuostabu, bet tuomet įsileisti kaip niūrius, taip ir linksmus svečius yra Europos vyriausybių pareiga". Todėl, pasak Sokolovo, Europa ir dabar tiesiog privalo priimti nelegalius migrantus: «Kai darai – tai ir padarai". Nereikėjo duoti tokių plačių pažadų ir kalbėti apie alfa ir omega.
Be to, Maskva bando pristatyti naują Putino ir Lukašenkos hibridinio karo prieš Vakarus raundą kaip problemų, su kuriomis Europa susidūrė 2015 metais, tąsą: neva nieko naujo neįvyko, pabėgėliai toliau keliauja į Europą, tiesiog rado naują kelią. O tai reiškia, kad Europos Sąjunga neturi pagrindo neįsileisti naujų nelegalių migrantų. Neva, kodėl migrantai, atvykstantys į ES iš rytų, yra blogesni nei tie, kurie bando patekti į Europą per, pavyzdžiui, Italiją?
Neigdama akivaizdų Baltarusijos valstybinių struktūrų dalyvavimą nelegalaus „migracijos turizmo“ organizavime, propaganda dar kartą pateikia „veidrodinį“ situacijos matymą. Ji tvirtina, kad ir per praėjusią krizę, ir per dabartinę, pati Europa uždirba iš migrantų, slėpdama Europos įmonių nusikalstamą veiklą. „Migrantų pristatymas yra nusistovėjęs šešėlinis verslas, su kuriuo Minskas niekaip nesusijęs“, – sako „Pirmas kanalas“. Lietuvos redakcija, priklausanti Rusijos valstybiniam propagandos portalui „Sputnik“, tarsi palaikydama šią teoriją, publikuoja straipsnį „Vokietijos pilietį pagavo, vežant nelegalius migrantus per Lietuvą, ir pagailėjo“. Tokiu būdu vienetinį, papildomai užsidirbti iš svetimos nelaimės atvejį, bando pavaizduoti kaip įrodymą, kad toks šešėlinis verslas ES yra plačiai išplitęs.
Absurdiškiausią kaltinimą Vakarams išsakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas: "jie <migrantai> nori į Europą, kuri jau daugelį metų propaguoja savo gyvenimo būdą. Visgi reikia atsakyti už savo žodžius ir veiksmus". Ir tuo pačiu momentu prasitaria, iš esmės, įvardydamas vieną pagrindinių tikslų, dėl kurių Minskas šantažuoja Europos Sąjungą: "Jeigu Turkijai buvo skirti pinigai migrantų išlaikymui, tai kodėl neįmanoma padėti ir baltarusiams?". Tai yra, ne tik finansiškai paremti Lukašenkos režimą, taip pratęsiant jo egzistavimą, bet, nors ir netiesiogiai, pripažinti jo teisėtumą.
Maskvoje ir Minske yra įsitikinę, kad lengviausias būdas išmušinėti lėšas iš Briuselio, yra spaudžiant ir sukeliant gailestį. Juk abiejose sostinėse puikiai suvokia, kad europiečiai tik vedami žmogiškumo, o ne dėl susirūpinimo įvaizdžiu, negalės palikti sušalusių ir mirštančių iš bado žmonių savo pasienyje, nepaisant to, kas juos ten atvedė.
Vaikai prieš kariuomenę
Rusijos žiniasklaida, tiek valstybinė, tiek daugelis formaliai nepriklausomų, daugiausia dėmesio susitelkia ties moterų ir vaikų, kuriems priešinasi iki dantų ginkluoti lenkai. Kaip ir netikroje istorijoje apie nukryžiuotą berniuką, valstybinė propaganda vėl nemato nieko gėdingo vaikų panaudojime politiniams tikslams. Bet juk migrantų istorijoje abu režimai ir juos aptarnaujanti propaganda savo tikslams naudoja tikrus, o ne sugalvotus vaikus.
Baltarusijos ir Kremliaus propagandistai kūrybiniame procese / vaizdo įrašas Lenkijos Gynybos Ministerijos
Iš esmės, pateisindama bandymus nelegaliai kirsti sieną, "Pirmojo kanalo" laidos „Vremya“ vedėja iškarto nustato aukštą natą: „Du tūkstančiai pabėgėlių, moterų ir vaikų, alkani ir sušalę. Nuo tikros mirties juos gelbsti Baltarusija, kuri jiems, iš tikrųjų, yra tik perkrovimo kelio tarpsnis pakeliui į Europą... Lenkija ginkluota iki dantų, karinė technika ir 15 tūkstančių karių. Už bandymus prasibrauti – muša. Tačiau kažkodėl Vakarai Minsko veiksmus vadina nežmoniškais“.
Apie tai, kaip pabėgėlius gelbsti būtent Baltarusija, rašo ir laikraštis „KommersantЪ“, išsakydamas tik vienos pusės poziciją: „Pagalba teikiame tiems, kurie dėl tam tikrų aplinkybių čia atsidūrė“, – sakė “Ъ” Respublikos Tarybos narys (Lukašenkos marionečių parlamento aukštųjų rūmų) Igor Gedich. Jis priminė Vakarų atsakomybę, kuri „užkurstė ugnį“ šalyse, iš kurių žmonės bėga, ir europiečių vykdomus humanitarinės teisės pažeidimus. Kartu ponas Gedich pabrėžė, kad tie, kurie atsidūrė Baltarusijos teritorijoje, pateko ten legaliai. Žmonės, su kuriais kalbėjosi „Ъ“ korespondentė, į Minską atskrido daugiausia iš Ankaros ar Dubajaus.
Nuo vaikų ašarų ir šūksnių "Kur tu, Europa, kur?" savo reportažą iš pasienio pradeda ir programos „Vremya“ korespondentas Oleg Šiškin. Jis patikslina vedėjos žodžius: čia seni žmonės, nėščios moterys ir vaikai. Remiantis Baltarusijos pasieniečiais, jis į reportažą įterpia baisių kadrų su kruvinais rankos įpjovimais ir akivaizdžiais sumušimo ženklais. Tačiau kur buvo nufilmuotas šis vaizdo įrašas ir kas yra kadre, neįmanoma suprasti. Žurnalistas aiškina: „Pjūviai ir gilios žaizdos – lazdų smūgių žymės – yra svetingumo Lenkijos pusėje rezultatas, kai žmonės tiesiog prašė prieglobsčio“.
Visas reportažas paremtas akistata tarp „nekaltų“ migrantų, kuriems net tvorą pavyko pralaužti nuvirtusių medžių pagalba, ir lenkų kariškių, kurie surengia „skerdynes“ purkšdami pipirines dujas iš balionėlių.
Vis dėlto Rusijos propagandai parodyti Lenkijos kariuomenės „žiaurumą“ nėra taip paprasta. Todėl tenka naudoti protu nesuvokiamus vaizdo įrašus arba griebtis antraštės meno, kaip tai daro Lietuvos "Sputnik" redakcija. „Lietuvoje papasakojo, kaip į Baltarusiją išvaromi migrantai“, – savo medžiagą skelbia leidinys. Tačiau pačiame straipsnyje – ne vieno žiauraus elgesio su migrantais fakto.
Visus propagandinius bandymus pavaizduoti lenkų pasieniečius negailestingais, suardo privataus televizijos kanalo RBC korespondentas (vienas iš nedaugelio kanalų, bandantis perteikti auditorijai gana objektyvų vaizdą apie tai, kas vyksta). Jo reportaže iš pasienio migrantai pripažįsta, kad kariškiai kitoje sienos pusėje tik patruliuoja juostą ir stebi minią, kad Baltarusijos valdžia iš Artimųjų Rytų atvykėlių uždirbo gana dideles sumas, o Baltarusijos taksistai ima iš migrantų 250 dolerių mokestį už kelionę į Minską.
„Mėgaujasi savo kietumu“
Lukašenkos sumanyta ir Maskvos remiama krizė su migrantais yra ir bandymas šantažuoti visą Europos Sąjungą, ir kartu dar viena galimybė įgelti Vilniui ir Varšuvai – įkaitinti situaciją abiejose šalyse, sugadinti jų įvaizdį ir dar kartą pristatyti juos kaip neadekvačius maištininkus. Bet daugiausia propaganda visais įmanomais būdais bando sumenkinti abi šalis, nuolat minint, kad Lietuva ir Lenkija nėra taip išsivysčiusios, kad pritrauktų migrantus, todėl turėtų praleisti pabėgėlius toliau į Vokietiją.
Pirma, ideologinė, o dabar ir tikroji Lenkijos ir Lietuvos konfrontacija su Maskva ir Minsku sukelia akivaizdų Kremliaus susierzinimą ir bejėgiškumo jausmą. „Sputnik“ net keliuose straipsniuose cituoja Sergejų Lavrovą, kuris, kaip rašoma svetainėje, „pareiškė, kad“ Lietuva ir Lenkija nesikreipė į Maskvą ir neprašė jos būti galimu tarpininku diskusijoje su Minsku iškilusių prie Baltarusijos sienos problemų fone. Anot jo, abi šios šalys „tiesiog mėgaujasi savo kietumu“, garsiai pareikšdamos apie Baltarusijos ir Rusijos „kaltę“. Anot Lavrovo, toks Vilniaus ir Varšuvos elgesys byloja apie jų „savo didybės ir nebaudžiamumo bet kokiu klausimu jausmą“. Tuo pačiu laiku Lavrovo susierzinimas rodo, kad Lietuva ir Lenkija pasirinko vienintelę teisingą strategiją bendravimui su režimais Rusijoje ir Baltarusijoje.
