Rusijos COVID-19 vakcina “Sputnik V.” / Nuotrauka: Rusijos Sveikatos Apsaugos ministerija / Handout / Anadolu Agency via Getty Images
Pasaulio šalių įvedami vis griežtesni COVID-19 ribojimai sukėlė dar vieną su koronavirusu susijusios dezinformacijos bangą. Klaidinančios ir melagingos žinutės naudojamos siekiant parodyti Baltijos šalis ir Lenkija kaip nepajėgias kovoti su pandemija ir sumenkinti šalyse įvestų priemonių svarbą. Gruodį daugeliui valstybių pradėjus nacionalines skiepijimo programas, Kremliaus remiamoje žiniasklaidoje pasigirdo vis garsesni kaltinimai, kad privalomas skiepijamas pažeidžia žmogaus teises, o Vakarų valstybės tyčia siekia sukompromituoti Rusijos sukurtą vakciną „Sputnik V“.
Gruodžio 1-31 dienomis Debunk EU analitikai išnagrinėjo 524 straipsnius su klaidinga/melaginga informacija anglų, rusų, lietuvių, latvių, estų ir lenkų kalbomis iš 73 šaltinių. Šis turinys pasiekė potencialią 434,9 milijono kontaktų auditoriją.
Tyrimo duomenimis, didžiausią dezinformacijos antplūdį sukėlė dvi straipsnių grupės. Pirmoji buvo sutelkta į Rusijos gynybos ministerijos perspėjimą apie užsienio valstybių neva vykdomą melagingos komunikacijos kampaniją, nutaikytą į rusišką COVID-19 vakciną. Rytojaus dieną, naują dezinformacijos srautą sukėlė žinia, kad dantų pasta ir skalavimo skystis yra 99,9% efektyvūs prieš koronavirusą. Didžioji dalis straipsnių, paremtų šiomis žinutėmis, buvo parašyti rusų kalba.
Klaidinančios/melagingos informacijos apie COVID-19 dinamika, 2020 gruodis
Pasak Debunk EU vyriausiosios analitikės Laimos Venclauskienės, atliekant tyrimą pastebėta, kad antroji pandemijos banga ir įvesti griežtesni ribojimai paskatino aktyvesnį žinučių apie šalių nesugebėjimą kovoti su COVID-19 naudojimą. „Vis dėlto, pasaulio valstybėms pradedant masinę gyventojų vakcinaciją, gruodį labiausiai sklido su skiepijimu susiję naratyvai, tokie kaip vakcinos nėra deramai patikrintos ir Vakarai siekia diskredituoti rusiškas ir kiniškas vakcinas“, – sako analitikė.
Pastaroji žinutė tiriamuoju laikotarpiu pasiekė didžiausią, 93,4 milijono kontaktų auditoriją. Didžiausią straipsnių bangą sukėlė jau minėtas Rusijos gynybos ministerijos gruodžio 11 d. paskelbtas pareiškimas apie tariamą Vakarų valstybių siekį užkirsti kelią „Sputnik V“ vakcinos sėkmei. Ministerijos pranešimas buvo toliau platinamas per didžiuosius Rusijos naujienų kanalus: jame skelbta apie neva „melagingus liudytojų parodymus“ apie „Rusiškos vakcinos grėsmę“ ir „skleidžiamą melą apie Rusijos karinių pajėgų atsisakymą skiepytis“.
Istorija apie užsienio valstybių vykdomą kampaniją buvo papildyta Kremliaus remiamoje spaudoje dažnai cituojamo eksperto Igorio Korotchenko nuomone, kuris patvirtino sąsajas tarp Vakarų šalių bandymo diskredituoti „Sputnik V“ vakciną ir NATO narių veiksmų siekiant apriboti Rusijos galią. „Tai yra vienas pavyzdžių, kai eksperto nuomonė yra naudojama siekiant patvirtinti melagingus teiginius, šiuo atvejų apie Vakarų valstybių rengiamą sabotažą, NATO įsitraukimą į tariamą kampaniją“, – sako L. Venclauskienė. Pasak Debunk EU vyr. analitikės, ši istorija buvo išplatinta įvairiomis kalbomis per Sputnik portalus. Tiesa, pareiškimas buvo demaskuotas „EUvsDisinfo“ iniciatyvos – pasak organizacijos, ministerijos pasisakymas buvo dezinformacijos kampanijos dalis, kuria siekta reklamuoti rusišką vakciną ir diskredituoti vakarietiškas. Šių priemonių imtasi po to, kai „Sputnik V“ sulaukė kritikos dėl nepakankamo testavimo.
Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida jau kurį laiką naudoja šalys nesugeba kovoti su COVID-19 naratyvą. Anot L. Venclauskienės, kartojant melagingus/klaidinančius teiginius bandoma įteigti, kad Baltijos šalys turėjo privilegijų Sovietų sąjungoje, ir būtent sovietinės sistemos palikimas leido Lietuvai, Latvijai ir Estijai išgyventi po jos žlugimo. „Pavyzdžiui, viename iš straipsnių skelbiama, kad Baltijos šalys taip sėkmingai susitvarkė su pirmąja viruso banga vien todėl, kad dabartinės jų sveikatos apsaugos sistemos vis dar paremtos sovietiniu palikimu. Tiesa, panašiuose straipsniuose niekada nerašoma apie tais laikais paplitusią korupciją, higienos ir reikiamos įrangos trūkumą ligoninėse, bei sistemos neveiksnumą apskritai“, – sako analitikė.
Kitas populiarus naratyvas pastebėtas gruodžio mėnesį – COVID-19 ribojimai pažeidžia žmogaus teises. Šią žinutę skleidžiantys straipsniai pasiekė potencialią 79,2 milijono kontaktų auditoriją. Pasak L. Venclauskienės, tam įtakos turėjo tai, kad šios publikacijos dažniausiai platintos anglų kalba per RT portalą, kurio pasiekiama auditorija yra labai didelė. „Šiuo atveju naudotasi Kremliaus propagandos taktika, kuomet sumenkinamos Vakarų demokratijos ir jų vertybės, sakoma, kad “lygybė” ir “žodžio laisvė” egzistuoja tik ant popieriaus“, – aiškina ekspertė.
Pasaulinėms farmacijos įmonėms ir sveikatos institucijoms patvirtinant vis daugiau vakcinų variantų, skiepų patikimumo tema taip pat buvo aktyviai išnaudojama dezinformacijai apie COVID-19 skleisti. Viena pagrindinių žinučių tiriamuoju laikotarpiu buvo skiepai yra kuriami nesilaikant griežtų testavimo reikalavimų. Viename iš Debunk EU pastebėtų straipsnių pateikti teiginiai, kad COVID-19 vakcinos neva sukelia nevaisingumą, koronavirusas yra dirbtinė liga, biologinis ginklas sukurtas JAV mokslininkų, ir kad Pasaulio Bankas iš anksto numatė pandemijos laikotarpį iki 2025 m. „Visi šie teiginiai buvo demaskuoti įvairių faktų tikrintojų organizacijų. Tačiau pats faktas, kad tokie straipsniai plinta, rodo, kad sąmokslo teorijos yra giliai įsišaknijusios kai kuriose visuomenės dalyse. Tai gali būti paaiškinta tuo, kad tikėjimas šiomis teorijomis suteikia bendruomeniškumo jausmą, ypač dabar, šalims įvedant visuotinį karantiną ir raginant laikytis atstumo“, – teigia L. Venclauskienė.
Dar viena su vakcinomis susijusi žinutė, pastebėta tiriamuoju laikotarpiu – vyriausybė privers žmonės skiepytis prieš jų valią. Tyrimo duomenimis, 16 milijonų potencialią auditoriją pasiekęs naratyvas daugiausiai plito Lenkijoje. „Straipsniuose teigiama, kad šalies valdžia ieško būdų, kaip priversti žmones skiepytis, išbraukdami nenorinčius to daryti iš visuomeninio gyvenimo, sumenkindami jų karjeros galimybes, neleisdami keliauti, ir t.t. Yra ekspertų, svarstančių, kad skeptišką požiūrį į vakcinas buvusio Rytų bloko šalyse galėjo sukelti komunistinės santvarkos palikimas. Žmonės nenori skiepytis, nes tai yra valdžios nurodymas, o tai primena buvusių režimų laikus“, – vardija Debunk EU vyr. analitikė. Anot L. Venclauskienės, siekiant sukelti skaitytojų emocijas tokiuose straipsniuose nevengiama aštrių sąvokų – pavyzdžiui, skiepijimo sukelta atskirtis visuomenėje lyginama su apartheidu, taip pat naudojamos sąsajos su nacistine Vokietija, esą skiepų pasai taps priklausymo „arijų rasei“ įrodymu.
Gruodžio 1-31 dienomis melagingą/klaidinančią informaciją apie COVID-19 Baltijos šalyse aktyviausiai platino Kremliaus kontroliuojama spauda, tiek atvirai siejama su Rusijos žiniasklaidos kanalais (Sputnik ir Baltnews visose trijose šalyse), tiek ir netiesiogiai (pvz. Ekspertai.eu).
Žiniasklaidos šaltiniai pagal straipsnių skaičių, 2020 gruodis
Žiniasklaidos šaltiniai pagal pasiektos auditorijos dalį, 2020 gruodis
Gruodžio mėnesio COVID-19 dezinformacijos tyrimą atliko Debunk EU analitikų grupė: vyr. analitikė Lietuvoje Laima Venclauskienė, vyr. analitikė Estijoje Enel Ehrenhaft, vyr. analitikė Latvijoje Kristine Skujina-Troksa ir vyr. analitikė Lenkijoje Magdalena Wilczyńska.
Duomenys organizacijos vykdomiems tyrimams renkami naudojant Debunk EU platformą, taip pat „CrowdTangle“ – „Facebook“ priklausantį įrankį, kuris stebi viešojo turinio sąveikas iš „Facebook“ puslapių ir grupių, patikrintų profilių, „Instagram“ paskyrų ir „Reddit“ puslapių. Naudota ir „Truly Media“ platforma, sukurta padėti žurnalistams tikrinti skaitmeninį turinį, bei „TruthNest“ – Twitter’“ duomenų analizės platforma.
Apie Debunk EU
Debunk EU – iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi. Debunk EU iniciatyva sulaukė didžiausios pasaulyje paieškos sistemos Google dėmesio ir finansavimo, o taip pat tokių žiniasklaidos gigantų kaip The Financial Times ir Deutsche Welle dėmesio. Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 17 valstybių, tarp jų – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje ir kitose.
