Iliustaracija: Travis Daub/pbs.org
Nepaisant to, kad didžioji žiniasklaidos dėmesio dalis sutelkta į COVID-19 pandemiją, NATO išlieka viena pagrindinių Kremliaus remiamos medijos linksniuojamų temų. Melagingos ir klaidinančios žinutės skleidžiamos siekiant sukurti vaizdą, kad mažesnės NATO narės tiesiog išnaudojamos kaip patrankų mėsa, Aljansas išsigalvoja “Rusijos grėsmę” ir laužo duotus pažadus neplėsti savo veiklos posovietinio bloko valstybėse. Debunk EU tyrimo duomenimis, gruodį su NATO karine darbotvarke susijusios žinutės nusvėrė su politinėmis problemomis susijusius naratyvus, o Baltijos šalys NATO kontekste kritikuotos už neva “neadekvačią” gynybai skiriamą biudžeto dalį.
2020 m. gruodį, Debunk EU analitikai peržiūrėjo 3136 potencialiai žalingus su NATO susijusius straipsnius. Iš jų, 938 publikacijose rasta melagingo/klaidinančio turinio, jos plito 97 žiniasklaidos priemonėse ir pasiekė potencialią 989 milijonų kontaktų auditoriją.
Pagrindiniai šaltiniai, platinę su Aljansu susijusią dezinformaciją ir misinformaciją Baltijos šalyse rusų ir anglų kalba, buvo Rusijos Federacijoje registruoti portalai rambler.ru, ria.ru, tsargrad.tv ir gazeta.ru. Latvių ir lietuvių kalbomis daugiausiai tokio turinio publikavo sputniknewslv.com ir sputniknews.lt atitinkamai.
Pasak Debunk EU vyriausiojo analitiko Balio Liubinavičiaus, tiriamuoju laikotarpiu NATO karinė ir politinė darbotvarkė buvo aktyviai nagrinėjamos Baltijos šalių informacinėje erdvėje. “Pastebėjome penkias į NATO nukreiptos dezinformacijos bangas – jos dažniausiai buvo susijusios su išoriniais įvykiais Rusijoje ir Baltarusijoje”, – teigia ekspertas.
Tyrimo duomenimis, gruodį analitikai fiksavo maždaug 30,3 klaidinančių/melagingų turinio vienetų per dieną. Anot B. Liubinavičiaus, didžiausias šuolis (gruodžio 16-18 dienomis) sutapo su metine Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos konferencija. Tomis dienomis, dezinformacijos sklaida dvigubai viršijo mėnesio vidurkį.
Aktyvumo dinamika pagal kalbą ir dienas
“Gruodžio mėnesį, į NATO karinę veiklą nutaikytos žinutės buvo naudojamos dažniau, nei politinės temos. Dažniausiai minėtas NATO yra grėsmė naratyvas – straipsniai su šia žinute pasiekė didžiausią, 958 milijonų potencialią auditoriją. Tai yra trigubai daugiau nei antras populiariausias, NATO yra nepatikima, naratyvas”, – teigia B. Liubinavičius.
Į NATO nukreipti naratyvai pagal paminėjimų skaičių
Analitiko teigimu, lyginant su bendra informacijos srauto dinamika, pastebėta žiniasklaidoje naudotų žinučių ir Rusijos bei Baltarusijos valdžios viešų pareiškimų koreliacija. “Šalių atstovai išlieka pagrindiniais melagingo/klaidinančio turinio apie NATO sklaidos iniciatoriai. Galime daryti prielaidą, kad internetinė žiniasklaida naudojama strategiškai, siekiant dar labiau susitirpinti kenksmingų žinučių efektą”, – aiškina B. Liubinavičius.
Į NATO nukreiptų naratyvų dinamika 2020 m. gruodį
Vienas tokių pavyzdžių, kai šalies valdžios pasisakymas naudojamas skleisti į NATO nukreiptai dezinformacijai, yra gruodžio 2 d. Aliaksandro Lukašenkos pasakyta kalba, kur jis teigė, kad “NATO kuria specialų karinį dalinį, skirtą užimti vakarinėms Baltarusijos dalims” ir apkaltino Lenkiją turint pretenzijų į šalies teritoriją (ria.ru, 02/12/2020).
“Šiais hiperbolizuotais pareiškimais A. Lukašenka siekia perdėtai išpūsti NATO ir rotacinių JAV pajėgų veiklą Lietuvoje ir Lenkijoje, kurios ten dislokuotos tik gynybos ir atgrasymo tikslais. Kalbėjimas apie “specialų NATO padalinį” yra nepagrįstas, nes nėra jokių duomenų šiam teiginiui palaikyti, kaip ir kaltinimams apie “Lenkijos siekius Gardino regione”, kuriuos ne kartą paneigė Lenkijos vyriausybės atstovai”, – aiškina B. Liubinavičius.
Kitas atvejis, pasirodęs Vladimiro Putino metinės spaudos konferencijos dieną, buvo sutelktas į tai, kad NATO nesilaiko duoto pažado nesiplėsti buvusiose sovietinėse respublikose ir prisideda prie santykių su Rusija bloginimo: “Mes ne kartą girdėjome patikinimus, kad NATO nesiplės į Rytus, bet jie nesilaikė savo pažadų. Taigi, kas šiuo atveju yra baltas ir pūkuotas, o kas – spygliuotas ir agresyvus?” (ntv.ru, 17/12/2020).
Pasak B. Liubinavičiaus, teiginiai apie neva duotą pažadą, kad NATO nesiplės už suvienytos Vokietijos ribų, istoriškai naudojamas nukreipti kritikai nuo Rusijos santykių su Vakarais. “Iš tiesų, niekada nebuvo jokių politiškai arba teisiškai saistančių susitarimų, priimtų Vakarų valstybių, kad NATO nesiplės toliau suvienytos Vokietijos sienų. Taigi, šie pareiškimai apie “sulaužytus pažadus” yra perdėti”, – sako Debunk EU vyr. analitikas.
Dar viena žinutė, naudota kalbant apie Baltijos šalis NATO kontekste, buvo NATO manipuliuoja savo mažesnėmis narėmis. Pavyzdžiui, gruodžio 23 d. pasirodžiusiame straipsnyje teigiama, kad “NATO steigia savo karines bazes buvusiose sovietinėse respublikose, nes jų ateitis Aljansui nerūpi. Jie pasirengę paaukoti šias šalis karo ugnyje, jiems nerūpės, jie pasiruošę paversti šias valstybes patrankų mėsa” (nation-news.ru, 23/12/2020)
“Šiuo atveju, straipsnio autorius siekia užkrauti ant skaitytojų pečių išgalvotą dilemą, kai pateikiamas pasirinkimas tarp karinių pajėgumų stiprinimo arba valstybės suvereniteto – kad dėl vieno tektų paaukoti kitą. Tačiau šie dalykai vienas kitam neprieštarauja, nes atgrasymo priemonės sumažina ginkluoto konflikto riziką, taigi, užtikrina [didesnį] šalies nepriklausomumą. Tokių netikrų dilemų tikslas yra manipuliuoti skaitytojais, siekiant sukurti dirbtines situacijas, kuriose vienintelis teisingas pasirinkimas atrodytų kaip kitos alternatyvos atsisakymas. Tai – labai dažnai propagandoje naudojamas skaitytojų apgaulės būdas“, – teigia B. Liubinavičius.
Debunk EU analitikai taip pat atkreipė dėmesį į NATO šalių-narių paminėjimus skleidžiant į Aljansą nukreiptą dezinformaciją. Tyrimo duomenimis, pastebėta, kad naratyvai naudojami dvejopai: kaip universalios žinutės, taikomos bet kuriai NATO narei, bei regioniniu mastu, prisitaikant prie tam tikros valstybės konteksto. Pasak B. Liubinavičiaus, Baltijos šalys kritikuotos dėl “neadekvačių išlaidų gynybai” dažniau, nei bet kuri kita valstybė. “Šiuo atveju, dėmesys buvo sutelkiamas į NATO pajėgų Baltijos regione stiprinimą. O štai pavyzdžiui žinutė apie Skylančią NATO vienybę buvo naudojama išskirtinai kalbant apie Turkiją ir jos santykius su kitomis Aljanso narėmis”, – vardija analitikas.
Į NATO nukreipti naratyvai pagal paminėjimus valstybių kontekste
Daugiausiai probleminės informacijos gruodžio mėnesį Baltijos šalyse buvo platinama rusų kalba (89,1%), publikacijos rusų ir anglų kalbomis taip pat pasiekė didžiausią kontaktų auditoriją (976 milijonai rusų, 7,6 milijono anglų kalba).
Daugiausiai į NATO nukreiptos dezinformacijos ir misinformacijos Baltijos šalyse platino su Rusijoje registruoti internetiniai šaltiniai rambler.ru, ria.ru, tsargrad.tv ir gazeta.ru. Penktadalį visų nagrinėtų publikacijų paskelbė Kremliaus finansuojamos žiniasklaidos priemonės, tokios kaip Sputnik, RT, VGTRK ir Pervyi. “Nė vienas šaltinis neišsiskyrė kaip ypač aktyvus – tai rodo, kad klaidinantis/melagingas turinys išsklaidomas, o ne sutelkiamas vienoje vietoje. Tai apsunkina bandymus atsverti kiekvieną tokią publikaciją faktine, patikima informacija”, – teigia Balys Liubinavičius.
Iš visų šaltinių, didžiausią kontaktų auditoriją pasiekė rambler.ru, ria.ru ir lenta.ru platinta į NATO nukreipta dezinformacija.
Pagrindiniai šaltiniai pagal publikacijų skaičių
Pagrindiniai šaltiniai pagal pasiektos kontaktų auditorijos dalį
Kalbant apie informaciją vietinėmis kalbomis skleidžiančius šaltinius, Kremliaus remiami sputniknewslv.com ir sputniknews.lt išsiskyrė kaip daugiausiai melagingo/klaidinančio turinio latviškai ir lietuviškai skelbiantys portalai. “Nors prieš NATO nukreipta informacija dažniausiai minėta viešose Facebook’o grupėse ir puslapiuose Lietuvoje, nepastebėjome nieko, kas vienytų tą informaciją skleidžiančius vartotojus. Galime teigti, kad su Aljansu susijusi dezinformacija šiame tinkle plito šalia kitų temų ir žinučių”, – sako B. Liubinavičius.
Apie Debunk EU
Debunk EU – iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi. Debunk EU iniciatyva sulaukė didžiausios pasaulyje paieškos sistemos Google dėmesio ir finansavimo, o taip pat tokių žiniasklaidos gigantų kaip The Financial Times ir Deutsche Welle dėmesio. Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 17 valstybių, tarp jų – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje ir kitose.
Duomenys organizacijos vykdomiems tyrimams renkami naudojant Debunk EU platformą, taip pat „CrowdTangle“ – „Facebook“ priklausantį įrankį, kuris stebi viešojo turinio sąveikas iš „Facebook“ puslapių ir grupių, patikrintų profilių, „Instagram“ paskyrų ir „Reddit“ puslapių. Naudota ir „Truly Media“ platforma, sukurta padėti žurnalistams tikrinti skaitmeninį turinį, bei „TruthNest“ – Twitter’“ duomenų analizės platforma.
