Šį tyrimą Lukas Andriukaitis atliko išskirtinai „Res Publica“ – Pilietinio atsparumo centrui. Lukas Andriukaitis yra atvirojo šaltinio tyrėjas ir treneris, daugiausia dėmesio skiriantis Kremliaus dezinformacijai ir jo dalyvavimui kariniuose konfliktuose visame pasaulyje tirti. Pastaruosius kelerius metus jis sutelkė savo dėmesį į tyrimus, susijusius su Rusijos dalyvavimu kariniuose konfliktuose Ukrainoje, Sirijoje, Libijoje ir Venesueloje.
2021 m. balandžio mėn. Kremlius susidūrė su koordinuotu Europos Sąjungos ir NATO šalių atsaku į Kremliaus šnipinėjimą ir sabotažo veiklą, kurią vykdė po diplomatine priedanga dirbę operatyvininkai. Šis atsakas tapo viena didžiausių koordinuotų Vakarų reakcijų į neteisėtą Kremliaus veiklą nuo Šaltojo karo laikų ir vienas iš dviejų didžiausių atsakų.
Visuotinai priimta, jog visame pasaulyje veikiančios valstybinės ambasados po savo stogu priima ir aktyvius žvalgybos darbuotojus. Jų buvimas įprastai yra toleruojamas iki tol, kol jie nepradeda užsiimti neteisėta veikla, kurios šiuos darbuotojus priėmusi šalis daugiau nebegali toleruoti. Tuomet valstybė paskelbia šiuos asmenis persona non grata. Po to dažnai sulaukiama analogiško atsako iš valstybės, kurios darbuotojai buvo išsiųsti namo, o tai neigiamai veikia veiklą ir teikiamas paslaugas toje šalyje. Dėl šios priežasties vyriausybėms įprasta elgtis atsargiai, kuomet kalba pasisuka apie diplomatų išsiuntimą iš savo šalies, laikant tokį sprendimą kraštutine priemone. Vis dėlto per pastarąjį dešimtmetį dramatiškas Rusijos piktybinės veiklos augimas NATO ir Europos Sąjungos šalyse privertė Vakarų vyriausybes griebtis diplomatų išsiuntimo iš savo šalių. Tai tarnauja kaip politikos priemonė, panaši į ekonomines sankcijas, kuri priverčia Rusiją susimokėti už savo piktybinį elgesį ir veikia kaip viešoji bei baudžiamoji priemonė prieš prasikaltusiąją pusę.
Paskutinis koordinuoto išsiuntimo atvejis įvyko 2021 m. balandžio mėn., kuomet Čekijos vyriausybė apkaltino Rusijos slaptąsias tarnybas esant atsakingomis už 2014 metais kelias gyvybes nusinešusį sprogimą ginklų sandėlyje rytinėje Čekijos dalyje. Solidarizuodamosis su Čekija, kelios NATO valstybės iš Vidurio Europos ir Baltijos valstybės taip pat išvarė Rusijos diplomatus iš savo teritorijų: Slovakija išsiuntė tris Rusijos diplomatus, Lietuva – du, o Estija ir Rumunija – po vieną diplomatą. Netrukus prie šio solidarizavimosi su Čekija akcijos prisijungė daugiau šalių. Tai buvo antrasis NATO valstybių narių „solidarus išsiuntimas“ per trejus metus nuo to karto, kuomet didelė dalis Rusijos diplomatinių misijų buvo išsiųstos namo po „Novichok“ apnuodijimo 2018 m. – įvykio, kurio metu Rusijos operatyvininkai Jungtinėje Karalystėje apnuodijo Sergėjų ir Juliją Skripalius. Šiame straipsnyje analizuojami naujausi Vakarų šalių įvykdyti Rusijos diplomatų išsiuntimo atvejai, išsiuntimo priežastys ir kas buvo išsiųstieji diplomatai.
Čekijos atsakas
2014 m. Rusijos karinės žvalgybos tarnybų GRU agentai Vrbetice miestelio šaudmenų saugykloje sukėlė didžiulį 58 tonų šaudmenų sprogimą. Dėl šios atakos žuvo du Čekijos piliečiai ir tuo pačiu buvo sukelta grėsmė keliems šimtams netoliese esančiuose kaimuose gyvenančių žmonišų bei padaryta daugybę milijonų eurų siekianti žala. Čekijos žiniasklaida jau anksčiau pranešė, kad šaudmenys minėtame sandėlyje buvo skirti Ukrainos pajėgoms, kovojančioms prieš prorusiškus separatistus Donbaso srityje.
Įrodymai apie Kremliaus žvalgybos dalyvavimą šiose operacijose pradėjo kilti į viešumą 2021 m. balandį. Reaguodama į šį nusikaltimą, Čekijos vyriausybė iš Rusijos ambasados Prahoje išsiuntė 18 asmenų, kurie buvo nustatyti kaip karinės žvalgybos (GRU) arba užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) šnipai, dirbę prisidengiant Rusijos diplomatine priedanga. Atsakydamas į tai, Kremlius padidino įtampą išsiuntęs iš ambasados Maskvoje 20 čekų, iš kurių dauguma – diplomatai. Po išsiuntimo Čekijos ambasada tapo paralyžiuota, kadangi joje liko tik 10 diplomatų. Iš karto po šio įvykio Čekija pateikė Rusijai ultimatumą su reikalavimu leisti Čekijos diplomatams grįžti atgal į Maskvą.
Maskva atmetė ultimatumą, o Praha sumažino diplomatų skaičių Rusijos ambasadoje, kad jis būtų lygus žmonių, esančių Čekijos ambasadoje Maskvoje, skaičiui. Iš viso iš Prahos buvo pašalinta 60 diplomatų. Nepaisant to, kad išsiųstų diplomatų vardų sąrašas nebuvo viešai atskleistas jokiuose žiniasklaidos straipsniuose, atvirųjų šaltinių žvalgybos tyrimai leido nustatyti išsiųstų diplomatų pavardes.
2020 m. birželio 6 d. diplomatinis sąrašas buvo rastas pasitelkiant „WayBackMachine“. Šis sąrašas buvo lyginamas su naujausiu turimu diplomatiniu sąrašu, galiojančiu nuo 2021 m. birželio 1 d.
Remiantis viešai prieinama informacija, bent pusė išsiųstų rusų užėmė aukštas pareigas ambasadoje. Tarp jų – pirmasis sekretorius ir buvęs atstovas spaudai Aleksejus Kolmakovas, labai aktyviai dalyvavęs Konjevo istorijoje, bei pirmasis sekretorius Aleksandras Antonovas, dalyvavęs istorijoje, dar vadinamoje „Vyru su ricinu“. Anot diplomatų sąrašų, tarp kitų aukšto rango pašalintų diplomatų buvo Maksimas Krailinas (pirmasis sekretorius / politiniai reikalai), Andrėjus Makarenko (pirmasis sekretorius / politiniai reikalai), Aleksėjus Triakinas (pirmasis sekretorius) ir Valerijus Terentievas (vicekonsulas). Dauguma šių diplomatų taip pat atvyko su savo sutuoktiniais, kurie taip pat buvo išsiųsti iš Čekijos teritorijos.
Nors įvykis Vrbeticėje – neabejotinai žiauriausias ir neginčijamas Čekijos suvereniteto pažeidimas, tai nėra vienintelis Rusijos hibridinių išpuolių prieš šią šalį pavyzdys. 2020 m., pašalinus seną sovietinio maršalo Ivano Konevo statulą iš viešųjų Prahos erdvių, prasidėjo dezinformacijos kampanijos, kibernetinės atakos ir Čekijos prokremliškų kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų ekstremistų mobilizacija.
Jungtinių Amerikos Valstijų atsakas
2021 m. balandžio 15 d. JAV vyriausybė sureagavo į Rusijos kišimąsi į 2020 m. JAV prezidento rinkimus bei Rusijos paskelbtus atlygius už JAV ir koalicijos karių, tarnaujantčių Afganistane, žudymą. Šį savo atsaką JAV įvardijo kaip veiksmus, kuriais siekiama nubausti Rusiją už įvairią „žalingą užsienio veiklą“.
Baltųjų rūmų pateiktais duomenimis, už dezinformacijos pastangas ir kišimąsi į 2020 m. JAV prezidento rinkimus sankcijos buvo panaudotos prieš 32 su Maskva susijusius subjektus ir asmenis. Pasak Baltųjų rūmų, 10 asmenų buvo išsiųsti iš Rusijos diplomatinės misijos Vašingtone, įskaitant „Rusijos žvalgybos tarnybų atstovus“.
Tą pačią sąrašų palyginimo metodiką galima pritaikyti surandant išsiųstų diplomatų pavardes. Šiuo metu naujausią Rusijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje esantį sąrašą galima palyginti su diplomatų sąrašu, paskelbtu 2020 m. Valstybės departamento svetainėje. Kai bus paskelbtas 2021 m. Valstybės departamento diplomatų sąrašas, bus galima gauti patikimesnius rezultatus.
Į tai Kremlius atsakė naujų sankcijų, nukreiptų prieš JAV, antplūdžiu bei 10-ies JAV diplomatų išsiuntimu iš Maskvos.
Rumunijos ir Bulgarijos atsakas
2021 m. balandžio 26 d. pasirodė informacija, kad Rumunija, solidarizuodamasi su kitomis Europos Sąjungos ir NATO šalimis, išsiuntė iš šalies vieną Rusijos ambasados pareigūną. Rumunijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad pavaduotojo kariniais klausimais atašė Aleksėjaus Grišajevo „veikla ir veiksmai prieštarauja Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių nuostatoms, priimtoms 1961 m.“ Po keturių dienų buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame Grišajevas tariamai susitiko su Rumunijos šaltiniais, norėdamas gauti prieigą prie įslaptintos informacijos.
Rumunija apkaltino Grišajevą šnipinėjimu Kremliaus karinei žvalgybai GRU ir paskelbė jį persona non grata. Pasak Rumunijos pareigūnų, Grišajevas bandė verbuoti vyriausybės pareigūnus, kad gautų įslaptintą informaciją apie Rumunijos saugumo politiką, NATO ir kitą neskelbtiną informaciją, susijusią su Rumunijos energetiniu saugumu ir kariniu sektoriumi.
2021 m. balandžio mėn. Bulgarija taip pat paskelbė išsiųsianti du Rusijos diplomatus, įtarusi, kad jie susiję su keturiais sprogimais ginklų sandėliuose Bulgarijoje. Tai tapo daugelio diplomatinių ginčų su Rusija kulminacija po pastarosios įsitraukimo į sprogimus ginklų gamykloje Bulgarijoje ir 2015 m. pavasarį įvykdyto Bulgarijos ginklų gamintojo Emiliano Gebrevo bei dar dviejų Bulgarijos piliečių nunuodijimo. Atsakydama į tai, Rusija tą patį mėnesį paskelbė du Bulgarijos diplomatus persona non grata. Bulgarija, kuri kadaise buvo artimiausia TSRS sąjungininkė Europoje, nuo 2019 m. išsiuntė aštuonis Rusijos diplomatus dėl jų vykdomo šnipinėjimo.
Išvados
Rusijai tenka susidurti su savo diplomatinių atstovybių personalo mažinimu daugelyje NATO ir Europos Sąjungos šalių. Šis smūgis toks rimtas, jog greičiausiai duos negrįžtamą, bet dar ne mirtiną smūgį Kremliaus šnipinėjimo pastangoms Vakarų šalyse. Nors dešimtys žvalgybos operatyvininkų yra išsiunčiami, dešimtys lieka ir toliau, o prie jų prisideda ir kitos Kremliui pavaldžios organizacijos ir asmenys, gyvenantys šiose šalyse. Tai verslininkai, žurnalistai, NVO ir kt. – taip pat pasitelkiami žvalgybos tikslais.
Nors žvalgybos pareigūnai nėra diplomatai ir priimami veiksmai yra labai reikalingi norint atgrasyti Rusiją nuo tolimesnių plataus masto piktybinių veiksmų, šie veiksmai turi ir kitą medalio pusę. Šios politikos rezultatas – stipriai sumažėjęs diplomatų skaičius, kuris priverčia Vakarų šalis smarkiai apriboti teikiamas paslaugas savo piliečiams, gyvenantiems ar besilankantiems Rusijoje. Kitaip tariant, diplomatų išsiuntimas pernelyg sumenkina pačią diplomatiją, todėl nutikus nenumatytiems atvejams tampa sunku apie tai įspėti ribotą diplomatų personalą. Rusija turi prisiimti visą atsakomybę už savo veiksmus, tačiau jos vykdomas diplomatijos apginklavimas ir toliau stums šalį į tolesnę tarptautinę izoliaciją ir nenuspėjamumą.
