„Jauni, vargšai, mirę“ – taip savo straipsnį pavadina Rusijos žurnalistė Alesia Marochovskaja leidinyje "Svarbios istorijos“ (rus. Важные истории). „Karas Ukrainoje padidino mirtingumą Rusijoje. Jaunų vyrų mirtingumas regionuose padidėjo kartais“ – rašė ji dar pačioje gegužės pradžioje rašytame tyriamąjame straipsnyje. Ji ir jos komanda pasidomėjo 1855 žuvusių karių gimimo vieta ir jų biografijomis.
Buriatijoje beveik kiekvieną dieną laidojami RF kariai / Šaltinis baikal-daily.ru
Per du karo mėnesius apie karių žūtį pranešė visi Rusijos regionai, išskyrus Jamalo Nencų (rus. Ямало-Ненецкий) autonominė apygarda. Tačiau žuvusiųjų skaičius regionuose pasiskirstė labai netolygiai. Pavyzdžiui iš Maskvos, kurioje gyvena 9% Rusijos gyventojų, sąraše buvo tik 3 žuvusieji, kai tuo tarpu iš Buriatijos, kurioje gyvena mažiau nei 1% Rusijos gyventojų, buvo net 91 žuvęs karys.
Šaltinis Telegram kanalas „Goriuško“, skaičiavimai atlikti leidinio „Svarbios istorijos“
Jei šiuos skaičius susiesime su 18 iki 45 metų amžiaus vyrų populiacijos dydžiais kiekviename iš regionų, tai antilyderiais yra Buriatija, Tuva, Šiaurės Osetija, Kostromos stritis ir Altajaus Respublika. Pagrinde šiame kare žūva jauni kariai. Vidutinis žuvusiųjų amžius 28 metai. Virš 80% visų žuvusiųjų yra nuo 18 iki 35 metų amžiaus, o jaunesni nei 25 metų amžiaus sudarė 40% visų žuvusiųjų.
Dėl karo Ukrainoje jaunų žmonių mirtingumas Rusijoje išaugo daugiau nei ketvirtadaliu. Taikos metu per du mėnesius vidutiniškai mirdavo 3,4 tūkst. jaunų 18 – 30 metų amžiaus vyrų. O tik per du karo mėnesius Ukrainoje papildomai žuvo mažiausiai dar 903 tokio pat amžiaus vyrai. Ir tai tik skaičius tų, apie kurios pavyko sužinoti ir nustatyti amžių. Realybėje skaičiai yra didesni kartais.
Kitas Rusijos leidinys „Mediazona“, bendradarbiaudamas su Britų naujienų agentūra BBC, iki birželio 1 dienos suskaičiavio 4238 žuvusius. Kaip jie patys rašo, tai niekaip neatspindi tikrojo žūčių skaičiaus, nes čia suskaičiuotos tik viešai paskelbtos mirtys.
Šaltinis: leidinys „Mediazona“
Kaip ir „Laisvos istorijos“, taip ir „Mediazona“ daro tas pačias išvadas: dažniau žūva kariai iš nacionalinių respublikų, tarp kurių lyderiai yra Dagestanas ir Buriatija. Išvada ta pati – maži atlyginimai ir nedarbas, kas daro kariuomenę patraukliu darbdaviu jauniems vyrams. Iš esmės absoliuti dauguma pranešimų ateina iš neturtingų regionų, kuriuose vidutinis atlyginimas nesiekia Rusijos vidurkio.
Šaltinis: leidinys „Mediazona“
Kodėl šie jauni vyrai taip veržiasi į kariuomenę?
Beveik du trečdaliai Ukrainoje žuvusiųjų karių gyveno mažuose regioniniuose miesteliuose, gyvenvietėse ir kaimuose. Pragyvenimo lygis ten yra daug mažesnis nei vidutinis Rusijoje. Mažose gyvenvietėse, iš kurių atvykdavo vėliau žuvę rusų kariai, net nėra pagrindinių patogumų. Pavyzdžiui, tik 3% visų Tuvos regiono gyvenviečių ir kaimų gyvenamuosiuose būstuose yra vandentiekis, kanalizacija, šildymas, karšto vandens tiekimas ir dujos vienu metu.
Tik 3% visų Tuvos regiono gyvenviečių ir kaimų gyvenamuosiuose būstuose yra vandentiekis, kanalizacija, šildymas, karšto vandens tiekimas ir dujos vienu metu.
Pasak ukrainiečių, kurie tardė belaisvius, rusų kariai buvo be galo nustebę, kad Ukrainos kaimuose yra asfaltuotų kelių, elektra ar plytelėmis klotų kiemų. Rusai iš ukrainiečių namų nešė televizorius, skalbimo mašinas, nešiojamus kompiuterius ir šaldytuvus, nes tuose regionuose iš kur yra daugiausiai žuvusiųjų, ne visi gali sau leisti turėti buitinę techniką apskritai. Televizorių ir skalbimo mašinių šiose vietose yra gerokai mažiau, nei vidutinėje rusų šeimoje.
Šaltinis: leidinys „Svarbios istorijos“.
„Pas mus tarnybos kariuomenėje prestižas yra labai žemas ir ten žmonės eina tik iš beviltiškumo: aplink skurdas, jokių perspektyvų, nėra jokios galimybės daryti karjerą, aprūpinti save ir šeimą“ – leidiniui „Svarbios istorijos“ pasakojo „Laisvosios Buriatijos“ fondo (iki karo šį organizacija užsiiminėjo rinkimų Buriatijoje monitoringu, o dabar užsiima informacijos apie žuvusius Ukrainoje paieška – red. pastaba) mokslinė bendradarbė Marija Viuškova (rus. Мария Вьюшкова). „Regionuose kariuomenė yra didžiausias darbdavys, kuriam nuolat reikia žmonių. Ir tai vienintelė galimybė gauti daugiau mažiau padorų atlyginimą pagal regiono standartus. Kai kuriais atvejais galima gauti net ir karinę hipoteką, kuri žmonėms taip pat yra svarbi. Čia labai svarbų vaidmenį atlieka darbo rinkos būklė ir gyventojų užimtumas. Dalis žuvusiųjų turėjo lyg ir visai neblogą specializuotą išsilavinimą, profesiją. Tačiau jie, matyt, nerado darbo ir buvo priversti eiti tarnauti pagal sutartį“.
2022 metais Buriatija pagal gyvenimo kokybę tarp Rusijos Federacijos subjektų užėmė 81 vietą iš 85 (kaimyninė Irkutsko sritis – 55 vietoje). 20% rajono gyventojų pajamos buvo mažesnės už pragyvenimo minimumą, o 2013 metais tokių buvo 17,5%. Taigi pajamos nuolat mažėja. Šiuo metu Buriatijos sostinė Ulan Udė užimą paskutinę vietą pagal gyvenimo kokybę tarp 78 Rusijos miestų, kuriuose gyvena daugiau kaip 250 000 gyventojų.
Už Dievą, Carą ir Tėvynę
Už Dievą, Carą ir Tėvynę - šūkis, paplitęs Rusijos imperijos laikotarpiu. Tokia forma jis susiformavo XIX a. Tačiau dabar ne XIX a. ir nuotaikas didžiuosiuose Rusijos miestuose geriausiai atspinti rusų propagandisto Akimo Apačevo, nusivylimu persmelktas, įrašas Telegram kanale - „Po Donecko, kur viskas persmelkta kovos dvasia, Maskvoje mano „Z“ marškinėliai atrodė lyg kažkas svetimo, svetimo ir netinkamo šiai aplinkai. Jaučiau, kaip jie traukė praeivių žvilgsnius. Ir tie žvilgsniai vyravo nuo piktų, užjaučiančių iki pašaipių. Pagalvojau, kaip keista, kad Rusijos sostinės centre nejauku jaustis tikru rusu“.
Tokios nuotaikos turbūt yra pagrindinis atsakymas į klausimą, kodėl Putinas vengia įtraukinėti į karą turtingesnių regionų gyventojus. Nors didžiųjų miestų gyventojai ir linkę būti apolitiški, tačiau Kremlius puikiai supranta, kad ši avių banda yra rami tol, kol jų pačių neveda į skerdyklą. Nepasitikėdamas didžiųjų miestų gyventojais Putinas linkęs remtis atokiais regionais, kurie veikiami labiau aiškiais ekonominiais motyvais, nei abejotinomis „rusų pasaulio“ idėjomis. Jis labiau linkes pasikliauti neturinčiais ko prarasti žmonėmis, kuriems karas vienintelis gyvenimo nuotykis bei šansas prasimušti. Samdiniais, iš nuskurdusių Rusijos pakraščių.
Straipsnį publikavimui parengė Res Publica – Pilietinio Atsparumo Centro savanoriai.
Šaltiniai:
