top of page

Kaip Rusija naudoja savo specialiąsias pajėgas prieš Ukrainą

Tarptautinės „InformNapalm“ savanorių bendruomenės tinklalapio redakcija skelbia apžvalginio analitinio leidinio vertimą iš “Український Тиждень“, patvirtindama šiuos faktus vaizdo įrašais ir nuotraukomis su nuorodomis į medžiagą su unikaliais OSINT įrodymais, kuriuos surinko „InformNapalm“ savanoriai. 


Kaip Rusija naudoja savo specialiąsias pajėgas prieš Ukrainą

Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgos (SOP) buvo įkurtos 2013 m., remiantis specialiomis pajėgomis ir žvalgybos padaliniais, kurie anksčiau buvo pavaldūs Generaliniam štabui. SOP yra svarbus agresoriaus pajėgų komponentas hibridiniame kare prieš Ukrainą, kuris atspindi Rusijos generalinio štabo požiūrį į specialiųjų pajėgų vaidmenį ir vietą „naujos kartos kare“.


Krymo debiutas

Specialiųjų pajėgų veiksmai buvo lemiami siekiant sėkmingai okupuoti Krymą, o Rusijos Federacijos SOP vadovybė tiesiogiai dalyvavo planuojant šį procesą. Ukrainos pusiasalyje esančioms Ukrainos jėgos struktūroms, pirmiausia Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, neutralizuoti ir palaužti pasipriešinimo agresijai galimybę buvo imtasi priemonių komplekso, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko specialiosios pajėgos. Šie vienetai pirmieji buvo perkelti į Krymą.


2014 m. vasario 26 d. Rusijos Federacijos aviacijos pajėgų transportiniai orlaiviai į Gvardeiskoye miesto aerodromą pristatė 500 Rusijos Federacijos Generalinio štabo Pagrindinio žvalgybos direktorato (GRU) komandas . Likusios pajėgos, pavyzdžiui, 45-ojo atskirojo gvardijos žvalgybinio pulko daliniai, 3-ios atskiros brigados ir 25-to specialiųjų pajėgų pulko bei kitos, buvo perkelti į Sevastopolį laivais.

 
Kaip Rusija naudoja savo specialiąsias pajėgas prieš Ukrainą

Pastaba red. – „InformNapalm“ tyrimo nuotrauka: Rusijos Federacijos 346-osios specialiųjų pajėgų brigados GRU (Rusijos Federacijos Generalinio štabo vyriausiasis direktoratas) žvalgybos kariai užgrobto Ukrainos karinio dalinio A-2544 teritorijoje.

 

Atsižvelgiant į lemiamą Rusijos operacijos Kryme, laiko faktorių, specialiųjų pajėgų veiksmai daugiausia buvo sutelkti ties tiesioginiais veiksmais: žvalgyba, svarbiausių Krymo valstybinių objektų blokada bei užgrobimu, Ukrainos kariuomenės bei karinio jūrų laivyno dalinių bei laivų užgrobimu. Buvo akcentuojamas greitis ir netikėtumas, kad Ukrainos pusė nesuspėtų adekvačiai reaguoti.

Pirmasis SOP veiksmas pusiasalyje buvo Krymo Vyriausybės Ir Aukščiausiosios Tarybos pastatų ginkluotas užgrobimas, virš kurių iškart buvo iškeltos Rusijos vėliavos. Tai įvyko 2014 m. vasario 27 d. naktį. Vienas iš akcijos lyderių ir dalyvių buvo Igoris Girkinas (Strelkovas), kuris prisitatė kaip FSB pulkininkas atsargoje, artilerijos veteranas ir kt. Tačiau Ukrainos Saugumo Tarnyba (SBU) jį laiko GRU karininku SBU.


Diversantai užtikrino Kremliui „balsavimo“ rezultatus Krymo parlamente dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir pradėjo įgyvendinti prorusiškų pajėgų valdžios užgrobimo scenarijų. O Viktoras Janukovičius, kuris tada jau buvo Rusijos SOP vado generolo majoro Aleksejaus Diumino rankose (jis nuvežė tuometinį prezidentą į Rusiją), pasirašė dekretą, kuriuo Sergejus Aksenovas buvo paskirtas Krymo ministru pirmininku. Taip buvo pradėtas pasirengimas „referendumui“, legalizuojančiam Krymo okupaciją.

 

Kaip Rusija naudoja savo specialiąsias pajėgas prieš Ukrainą
 

„Žalieji žmogeliukai“ veikė be atpažinimo ženklų, apsimesdami civiliais, „savigynos savanoriais“ ir (arba) „kazokais“, atvežtų iš Kubanės. Jie išsiskyrė tuo, kad yra Rusijos individualia ekipuote „Ratnik“ ir modernūs ginklais (šautuvas „Val“, šautuvas „Vintorez“ ir kt.), kurių nėra Rusijos standartinėse ginkluotosiose pajėgose. Prieš Ukrainos karinius dalinius buvo panaudota blokada ir atlikta psichologinio poveikio akcijos.

 


Pastaba red. – papildomai paskelbiame unikalius „InformNapalm“ vaizdo įrašus: 2014 02 03 Rusijos specialiosios pajėgos neteisėtai pateko į Ukrainos karinio jūrų laivyno mokymo skyriaus 191 karinio dalinio teritoriją ir konfiskavo ginklų dėžes. Bandymui išvežti ginklus buvo užkirstas, blokuojant Rusijos kariuomenės KAMAZ’ą Ukrainos šarvuočiu BTR-80. Ukrainos Karinio jūrų laivyno karininkai tapo “gyvu skydu” aplink šarvuočio ir neleido Rusijos kariškiams patraukti jo iš kelio. Kelis kartus Rusijos specialiosios pajėgos bandė daryti psichologinį poveikį ir šaudė į orą, tačiau Ukrainos kariškiai neatsitraukė. Sužinoję apie planuojamą žurnalistų atvykimą, Rusijos specialiosios pajėgos skubiai paliko karinio vieneto teritoriją, o KAMAZ’as su ginklais, lydimas Ukrainos kariškių, buvo išsiųstas į Ukrainos karinio jūrų laivyno 174-ąją saugojimo bazę.


 

Vasario 27–28 dienomis Simferopolio oro uoste specialiųjų pajėgų būrys blokavo Ukrainos valstybinės įmonės „Krymaeroruch“, kuri užtikrino oro navigaciją Kryme, veiklą ir nutraukė Krymo oro ryšį su išoriniu pasauliu. Kitas būrys nusileido ant Ukrainos bendrovės „Černomorneftegaz“ dujų gavybos platformos, esančios Juodojoje jūroje, ir ją užėmė.


Kovo 5 d. naktį Rusijos SOP atliko operaciją, skirtą neutralizuoti pagrindinius pusiasalio Ukrainos oro gynybos dalinius: Sevastopolyje ir Feodosijoje dislokuotus 174-ąjį ir 50-ąjį oro gynybos pulkus (kurie buvo ginkluoti oro gynybos sistemomis S-300PS). Tą pačią dieną Rusijos specialiosios pajėgos užėmė 25-tą ir 85-ąjį raketinius kranto gynybos raketų divizionus.


Kovo 6 d. „žalieji žmogeliukai“ blokavo Krymo „Ukrtelekom“ komunikacijos centrus Simferopolyje, o kovo 10 d. Jaltoje ir tuo pat metu Ukrainos televizijos signalą perjungė į rusišką. Tuo pačiu metu buvo nutrauktas specialus ryšys tarp Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinių pusiasalyje ir Kijevo, tuo priversdami Ukrainos karo vadus pereiti prie atvirų kanalų, jautrių perėmimui ir trukdžiams.

 


Pastaba red. – Įrašas iš vaizdo stebėjimo kamerų 2014 m. kovo 6 d., kurį pavyko gauti „InformNapalm“ savanoriams. Įraše užfiksuota, kaip Krymo aneksijos pradžioje iš Juodosios jūros laivyno mokomosios divizijos teritorijos, esančios Lazarevskoje gatvėje (Lomonosovo Maskvos valstybinio universiteto filialas Sevastopolyje) kiaurą parą, ypač naktį, atvykdavo ir išvykdavo sunkvežimiai, TIGR šarvuočiai ir spectechnika. Iš čia Rusijos kariuomenės dalinių personalas vykdavo blokuoti Ukrainos ginkluotojų pajėgų dalinius. Siekdami koordinuoti savo veiksmus, stebėjimą ir pasiklausymą, FSB pareigūnai dalyvavo naudojo civilines ir karines specialiąsias transporto priemones (atkreipkite dėmesį į baltą automobilį Gazel, transporterį VW ir kt.). Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno mokymo dalinio teritorija Sevastopolyje buvo pagrindinė nelegalių ginkluotų grupuočių bazė, o ši vaizdo medžiaga tiesiogiai įrodo jų priklausymą Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms.

 

Kovo 15 d. įvyko pirmasis Rusijos įsiveržimas į žemyninę Ukrainos dalį. Keturių sraigtasparnių 80 Rusijos diversantų nusileido Arabatskaya Strelka nerijoje (Chersono sritis) ir užėmė “Černomorneftegaz” dujų paskirstymo stotį. Tačiau sutikę ARC Ukrainos pasieniečių pasipriešinimą, turėjo atsitraukti.


Kovo 19 d. Sevastopolyje specialiosios pajėgos užgrobė Ukrainos karinių jūrų pajėgų štabą ir korvetę “Chmelnycki”, o kovo 25 d. naktį Donuzlavo ežere – tralą “Čerkasai”.


Šios Rusijos Specialiųjų pajėgų operacijos turėjo didelę operatyvinę svarbą, nes atėmė iš Ukrainos pusės galimybę organizuotai pasipriešinti agresijai. Tuo pat metu Rusija toliau didino savo pajėgas ir visiškai užėmė pusiasalį. Nuo Krymo parlamento užėmimo momento iki sutarties dėl Krymo „įtraukimo“ į Rusijos Federaciją pasirašymo praėjo tik 19 dienų.

 
 

„Donbaso“ byla

Rusijos specialiosios pajėgos žemyninės Ukrainos teritorijoje pradėjo veikti dar prieš prasidedant kovoms Donbase. Nuo 2014 m. kovo mėn. SBU fiksavo padidėjusį agresoriaus žvalgybos tarnybų aktyvumą Ukrainos pietryčių regionuose


Pagrindinis Rusijos SOP žvalgybos interesas buvo netoli Krymo dislokuoti Ukrainos kariniai daliniai. Tam buvo vykdomas žvalgybos veiksmai, nedidelėmis iki keturių žmonių grupėmis, naudojant atvirą mobilųjį ryšį. Kovo 12 d. naktį vieną iš tokių diversinių grupių, kuriai vadovavo karinės žvalgybos papulkininkis leitenantas Romanas Filatovas, SBU operatyvinė grupė „Krymas“, sulaikė Čongare. Diversantai automobiliu atliko 79-osios aeromobilios brigados, 208-osios priešlėktuvinės brigados ir 3-iojo priešlėktuvinės ginkluotosios pajėgų diviziono kovinių pozicijų žvalgybą ir šalia jų įrenginėjo specialius infraraudonųjų spindulių švyturius, kad būtų galima tiksliai nukreipti Rusijos orlaivius ir raketas.

Iš sulaikytųjų buvo paimti legalūs Ukrainos pasai su Krymo registracija. Filatovas turėjo tikrą Ukrainos pasą Jevgenijaus Arbuzovo vardu ir pasirodė esąs svarbi Kremliui persona, dėl kurio išlaisvinimo Rusijos Federacijos gynybos ministras Sergejus Šoigu asmeniškai kreipėsi į tuomet veikusį Ukrainos prezidentas Aleksandras Turčinovą. Po to, kai Maskva oficialiai pripažino savo dalyvavimą įkaitų paėmime Kryme, šnipas buvo iškeistas į 40 sulaikytų Ukrainos aktyvistų ir karių.

Kaip paaiškėjo, Filatovo grupė veikė ne viena. Tų pačių metų kovą Nikolajevo srityje buvo sugadintas tolimojo nuotolio orlaivių navigacijos įrenginys netoli vieno iš karinių aerodromų.

Pagal Maskvos scenarijų 2014 m. balandžio mėn. pradžioje prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje paskelbė apie neteisėtų teritorinių darinių „DNR“ ir „LNR“ sukūrimą. Tuo pat metu Igoris Girkinas, persikėlęs į Donbasą su specialiųjų pajėgų grupe ir Maskvos nurodymu pradėjo plataus masto diversinę operaciją. Balandžio 12 d. jo vadovaujami diversantai užėmė Slavianską ir Kramatorską ir iš pasalos apšaudė SBU karininkų grupę. 2014 m. balandžio 16 d. Girkino diversantai, padedama vietinių prorusiškų elementų, užblokavo Kramatorske ir Krasnotorkos kaime ir nuginklavo dvi Ukrainos kariuomenės 25-osios aeromobilios brigados kolonas. Ukrainos kariuomenė neteko šešių šarvuočių vienetų, tame tarpe savaeigių pabūklų „Nona 2S9“. O balandžio 17 d. diversantai užgrobė televizijos ir radijo centrą ant Karačuno kalno netoli Slaviansko, išjungė Ukrainos kanalus ir pradėjo transliuoti rusiškus.

Skirtingai nuo Krymo, Rusijos specialiosios pajėgos naudojamos žemyninėje Ukrainoje ilgą laiką. Priežastis ta, kad Kremlius turi kitą tikslą: destabilizuoti šalį ir blokuoti europinę ir euroatlantinę integraciją. Todėl Donbaso srityje Rusijos SOP atliko tradicines funkcijas: specialiąją žvalgybą, karinę paramą ir tiesioginius veiksmus. Be to, viena iš specialiųjų operacijų pajėgų veiklų buvo sukurti prorusiškų pseudo respublikų ginkluotas pajėgas, siekiant įgyvendinti Maskvos geopolitinius projektus, tokius kaip Pietryčių Ukrainos „išvadavimas“, „Novorosijos“ sukūrimas. Tam Donbase rotacijos pagrindais dislokuoti trys GRU specialiųjų pajėgų daliniai po 250–300 kareivių kiekvienas.

 
 

Žemas „LNR” ir “DNR“ karinių dalinių efektyvumas privertė Kremlių panaudoti specialiąsias pajėgas tiesioginėse kovos operacijose. Rusijos SOP ypač aktyvūs buvo 2014 m. vasarą, kai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimas grėsė pseudo respublikoms sunaikinimu. Diversantai atliko žvalgybą ir taikinių žymėjimą infraraudonųjų spindulių švyturėliais, taip pat koregavo Ukrainos pozicijų apšaudymą prie valstybės sienos. Masinis Izvarino, Dolžansko ir Krasnopartizansko kontrolės punktų artilerinis apšaudymas iš Rusijos teritorijos privertė Ukrainos pasieniečius pasitraukti. Tai leido užtikrinti tiesioginį ryšį tarp separatistų anklavų ir Rusijos Federacijos teritorijos.


Rusijos SOP padaliniai taip pat įvertindavo smūgių efektyvumą ir kartais galutinai sunaikindavo taikinius savarankiškai


Specialiųjų pajėgų užduotys taip pat apima teritorijos ir kelių minavimą Ukrainos kariuomenės užnugaryje, pasalų rengimą, diversijas, transporto komunikacijų blokavimą ir silpnai saugomų konvojų puolimą. Karo pradžioje specialiosios pajėgos taip naudojo trumpo atstumo priešlėktuvinius ginklus prieš Ukrainos karines oro pajėgas. Taip 2014 m. birželio 14 d. naktį netoli Lugansko oro uosto, naudodamiesi sistema “Igla”, jie numušė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų transporto lėktuvą Il-76. Žuvo 49 Ukrainos kariai.

 

 

Ukrainos orlaivių numušinėjo atvejai iš Rusijos Federacijos teritorijos nebuvo vienetiniai. 2014 m. liepos 14 d., netoli Izvarino, 6,5 km aukštyje, per sienos liniją buvo numuštas karinio transporto lėktuvas „An-26“. Tą pačią dieną buvo prarastas šturmo lėktuvas „Su-25“, kurį, Ukrainos ginkluotojų pajėgų duomenimis, numušė rusų naikintuvas. Greičiausiai Rusijos oro gynyba taip pat numušė mažiausiai du „Su-25“, kurie liepos 23 dieną palaikė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius ginant valstybės sieną. Dėl tokių veiksmų teko sustabdyti Ukrainos aviacijos naudojimą antiteroristinių operacijų zonoje.

Rusijos specialiosios pajėgos taip pat dalyvavo gabenant iš Rusijos į okupuotą Donbaso dalį (o paskui atgal) ir oro gynybos sistemą „Buk-M1“, kurios 2014 m. liepos 17 d. raketa buvo numuštas Malaizijos „Boeing“, skrydžio numeris МН17. Birželio 29 dienos išvakarėse, norėdamas legalizuoti numatomą tokių ginklų pasirodymą pas separatistus, Girkinas išplatino informaciją apie tariamai užgrobtas “Buk-M1“ sistemas viename iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos padalinių netoli Donecko.


Svarbi Rusijos SOP veiklos sritis yra diversijos strategiškai svarbiuose objektuose. Vienu metu buvo pranešta apie sprogimus Charkove, Odesoje ir Mariupolyje, kuriuos surengė diversantai, prisidengdami prorusiškais „partizanais“. Taip pat verta paminėti rezonansinius šaudmenų saugyklų sprogdinimus netoli Svatovo (2015 m.), Balaklėjos ir Kalinovkos (2017 m.) ir prie Družbos kaimo Ičniansko rajone (2018 m.). Ukrainos ginkluotosios pajėgos prarado daug deficitinių sviedinių ir raketų. Nepaisant tiesioginių įrodymų trūkumo, tai labai primena diversinius veiksmus.


2014 m. birželio 29 d. netoli Osnovos stoties Charkovo srityje buvo susprogdintas geležinkelio kelias, o rugsėjo 12 d., naudojant SPM magnetines minas, buvo sunaikintos keturios cisternos su aviaciniu kuru. Kovo 30 d. įvyko sprogimai po dviem traukiniais. O 2015 m. spalio 7 d., Kupjansko-Uzlovajos SPM tipo mina susprogdinta degalų cisterna.


2014 m. gruodžio 23 d. Mariupolyje buvo susprogdintas geležinkelio tiltas, jungiantis geležinkelio stotį ir komercinį jūrų uostą. Dėl to iškilo pavojus sustabdyti dvi plieno gamyklas, taip pat iškilo pavojus neišvežti 60% jau pagamintos produkcijos.


Anot SBU, tik 2017-2019 m. Rusijos Federacijos karinė žvalgyba į kontroliuojamą Ukrainos teritoriją siuntė keletą diversinių grupių, kurios veikė autonomiškai ir ruošė diversijas bei teroristinius išpuolius Kijeve, Charkove, Dnipro, Mariupolyje, Odesoje ir Severodonetske. SBU pranešė 200 atvejų, kai diversijos buvo sustabdytos.


Tuo pačiu metu dėl žemo savo motorizuotųjų pėstininkų rengimo lygio Rusijos vadovybė buvo priversta mesti savo specialiąsias pajėgas tiesiai į kautynes, 45-ąjį pulką per kautynes už Donecko oro uostą, 25-ąjį pulką per mūšius už Debaltsevą. 2015 gegužės 6 dieną netoli Novotroickojės kaimo buvo sunaikinti šeši Rusijos specialiųjų pajėgų kariai. Tą pačią dieną netoli Miuso miestelio Luhansko srityje buvo likviduoti dar keli. Gegužės 16 d., atakuojant 92-osios atskirosios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų brigados patikrinimo punktą prie Sčastje kaimo, į nelaisvę buvo paimti Rusijos SOP kapitonas Erofejevas ir seržantas Aleksandrovas.

 
 

2017 m. birželio mėn., likviduojant diversinę grupę netoli Želoboko kaimo Luhansko srityje, buvo paimtas į nelaisvę 22-tos atskirosios specialiųjų pajėgų brigados kareivis Agejevas. O nuo 2019 m. lapkričio mėn. Rusijos SOP kariai veikia kaip ir snaiperių poros.

 
 

Mirtinas duetas

Kitaip nes SOP, FSB specialiosios pajėgos paprastai nedalyvauja kovinėse operacijose kontaktinėje linijoje (išskyrus snaiperius). Tačiau jis kartu su SOP arba savarankiškai vykdo žvalgybą ir vykdo teroristinius išpuolius žemyninės Ukrainos teritorijoje. FSB specialiosios pajėgos taip pat vykdo kontržvalgybos funkcijas okupuotose teritorijose, visų pirma, ieškodamos Ukrainos diversinių grupių. Jis taip dalyvavo fiziniame, kai kurių separatistų kovotojų lauko vadų, neįtikusių Rusijos okupantams, likvidavime.

 
 

FSB specialiosios pajėgos taip pat yra atsakingos už daugybę provokacinių veiksmų. Būtent FSB darbuotojai dalyvavo įvykiuose Odesoje 2014 m. gegužės 2 d. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad šio nusikaltimo organizatoriai slepiasi Rusijoje.


Kitas provokacijų pavyzdys: 2015 m. pradžioje Rusijos žiniasklaida Ukrainos kariuomenę apkaltino naktiniu okupuotų Donecko gyvenamųjų rajonų apšaudymu. Tačiau paaiškėjo, kad iš tikrųjų tai darė trys rusai, Krasnodaro gyventojai, kurie naktį miesto gatvėmis važinėjo sunkvežimiu su 82 mm minosvaidžiu. Patys separatistų kovotojai juos sulaikė Donecke, tačiau byla stebėtinai greitai buvo uždaryta.


Galų gale, FSB specialiųjų pajėgų sąskaitoje – 2018 m. lapkričio 25 d. neutraliuose vandenyse prie Kerčės sąsiaurio įvykęs Ukrainos laivų sulaikymas: vilkiko “Jany Kapu” bei šarvuotų katerių “Berdiansk” ir “Nikopol”.

 
 

Kur toliau?

Kyla klausimas: kur gali atsirasti „žalieji žmogeliukai“ ir ar įmanomas Rusijos SOP panaudojimas prieš NATO? Atsakymas akivaizdus: greičiausiai ne, nors šia prasme Baltijos šalys, Lenkija ir Norvegija, taip pat neutrali Suomija laikomos pažeidžiamomis.


Tačiau specialiųjų pajėgų panaudojimo tikimybė išlieka tose šalyse, kur yra didelė rusų diaspora (arba Maskvai simpatizuojančios socialinės grupės). Be Ukrainos, tarp kaimyninių Rusijos Federacijos šalių, tai yra Baltarusija ir Kazachstanas, kuriose šiuo metu yra valdžios perdavimo laikotarpis.


Kaip rodo praktika, Rusijos SOP įsitraukia į veiksmus jau ankstyvose planuojamų operacijų stadijose, nes jie yra svarbus elementas siekiant strateginių tikslų. Šioms formacijoms būdingas greitis, iniciatyvumas ir netradicinis veikimo būdas, o užduotys, kurias jos atlieka, dažnai yra svarbios operacijai ir vaidina svarbų vaidmenį siekiant pagrindinio visos operacijos tikslo.


Rusijos SOP vadovybė plačiai taiko Vakaruose naudojamus organizacinius metodus, ypač mažų grupių naudojimo praktiką, kuri yra būdinga, pavyzdžiui, JAV kariuomenės „žaliosioms beretėms“. Tai komandą paverčia stipriu ir pavojingu priešu. Be to, SOP naudojimo efektą gali papildyti kitos nekarinės priemonės, ypač informacinės ir psichologinės operacijos. Krymo ir Ukrainos rytų situacijoje tai buvo Rusijos propaganda ir informacinės infrastruktūros sabotažas.


Pagrindiniai žinomi Rusijos SOP naudojimo Ukrainoje atvejai

  1. 2014 m. vasario 27 d. – 45-to atskirojo specialiųjų pajėgų pulko pajėgos užėmė Krymo Aukščiausiosios Rados ir Krymo Vyriausybės pastatus Simferopolyje.

  2. 2014 m. vasario 27–28 d. – Simferopolio oro uosto blokada ir Černomorneftegazo dujų gamybos platformos užėmimas Juodojoje jūroje.

  3. 2014 m. kovo 5 d. – 174-ojo ir 50-ojo oro gynybos raketų pulkų neutralizavimas, 25-osios ir 85-osios kranto gynybos raketų divizionų užgrobimas.

  4. 2014 m. kovo 6 d. – Ukrtelekom ryšių centrų, esančių Simferopolyje, blokavimas.

  5. 2014 m. kovo 10 d. – perjungti Ukrainos televizijos signalą į rusų kalbą ir atjungti specialų ryšį tarp Ukrainos kariuomenės padalinių.

  6. 2014 m. kovo 15 d. – 80 SOP karių desantas Arabatskaya Strelka nerijoje Chersono srityje, dujų paskirstymo stoties užgrobimas.

  7. 2014 m. kovo 19 d. – Jūrų pajėgų štabo ir korvetės “Chemlnicky” užgrobimas Sevastopolyje.

  8. 2014 m. kovo 25 d. – karinio jūrų laivyno tralo „Čerkasai“ užgrobimas Donuzlavo ežere.

  9. 2014 m. balandžio 12 d. – Slaviansko ir Kramatorsko užgrobimas Igorio Girkino pajėgomis.

  10. 2014 m. balandžio 16 d. – 25-osios ginkluotosios pajėgų oro pajėgų brigados kolonų blokavimas ir nuginklavimas netoli Kramatorsko ir Krasnotorkos kaimo.

  11. 2014 m. balandžio 17 d. – televizijos ir radijo centro užgrobimas ant Karačuno kalno, Ukrainos transliacijos išjungimas ir Rusijos televizijos transliavimo įjungimas.

  12. 2014 m. liepa – oro gynybos sistemų „Buk-M1“, iš kurių buvo numuštas Malaizijos „Boeing“ lėktuvas reisu MH17, palyda ir grąžinimas į Rusijos Federaciją.

  13. 2014 m. gegužė – 2015 m. sausis – dalyvavimas Donecko oro uoste puolime.

  14. 2014 m. spalis – 2015 m. vasaris – dalyvavimas mūšiuose už Debaltsevą.

  15. 2015 m. gegužės 16 d. – diversantų išpuolis prieš 92-osios atskirosios mechanizuotos brigados patikrinimo punktą netoli Sčastje kaimo.

  16. 2015 m. birželio 4 d. – kova dėl Marinkos, dalyvaujant Rusijos 3-iai atskirai Generalinio štabo specialiųjų pajėgų brigadai.

  17. 2017 m. birželio mėn. – diversantų išpuolis, dalyvaujant 22-osios Generalinio štabo GRU atskirų specialiųjų pajėgų brigadai netoli Želoboko kaimo, Lugansko srities.

  18. 2018 m. lapkričio 25 d. – FSB specialiosios pajėgos netoli Kerčės sąsiaurio užgrobė Ukrainos laivus „Jany Kapu“, „Berdiansk“ ir „Nikopol“.

 

Tekstą parengė Vladimiras Zablotskis leidiniui «Український Тиждень». Nuotraukas, vaizdo įrašus ir įrodymų nuorodas pridėjo „InformNapalm“ tarptautinės savanorių bendruomenės redaktoriai.


InformNapalm_logo_07.png

Partneris Lietuvoje

bottom of page