Janas Marsalekas / de24.news nuotr.
Straipsnį parengė InformNapalm Lietuvos redakcija besiremdama: 2020-07-19 HANDELSBLATT.COM, 2020-07-18 BELLINGCAT.COM, 2020-07-10 FT.COM
2020 m. birželio 25 d. Vokietijos teisėsauga iškėlė bankroto bylą vienai iš lyderiaujančių finansinių technologijų kompanijų Wirecard, kurios vadovybė yra kaltinama iššvaisčiusi apie 2 mird. eurų.
Kompanijos vadovas Markusas Braunas buvo sulaikytas, o jo pavaduotojas Janas Marsalekas po atleidimo iš įmonės dingo be žinios. Anot Financial Times (FT), Vokietijos teisėsauga paskelbė tarptautinę Austrijos piliečio J. Marsaleko paiešką, o dėl galimų ryšių su Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiąja valdyba (GRU) juo domisi bent trijų Vakarų šalių žvalgybos ir saugumo tarnybos (ŽST).
FT atliko žurnalistinį tyrimą dėl J. Marsaleko veiklos ir nustatė, kad nuo 2015 m. jis reguliariai susitikinėjo su ES šalių ir Rusijos atstovais dėl Libijos atgaivinimo projektų. FT duomenimis, J. Marsalekas domėjosi investicijomis į cemento gamyklą Libijoje ir 2018 m. savo namuose Miunchene organizavo susitikimą su neįvardijamais ekspertais dėl 15 tūkst. karinių samdinių „įdarbinimo” — anot jo, jie saugotų komercinius projektus Libijoje (vis dėlto kokia būtų tikroji samdinių veikla, nėra žinoma). FT duomenimis, J. Marsaleko patarėjas Libijos klausimais buvo Rusijos pilietis Andrejus Čiupryginas — arabų šalių ekspertas, kurį Vakarų ŽST įvardija kaip buvusį GRU pareigūną.
“Buvęs” GRU pareigūnas Andrejus Čiupryginas / kavpolit.com nuotr.
Yra žinoma, kad Libijos cemento kompanijos gamykloje buvo apgyvendintos kelios dešimtys ginkluotų „RSB Group“ samdinių.
FT teigimu, J. Marsalekas bendradarbiavo su visuomenine organizacija Austrijos-Rusijos draugystės taryba, kurios nariams yra perdavęs įslaptintą informaciją, gautą iš Austrijos vidaus reikalų ministerijos ir Austrijos vidaus saugumo tarnybos BVT. FT duomenimis, J. Marsalekas taip pat yra perdavęs įslaptintą informaciją Austrijos populistinei dešiniųjų pažiūrų partijai FPO. FT šaltinių duomenimis, J. Marsalekas yra spalvinga asmenybė ir neapsiribojo vien verslo reikalais, susijusiais su Wirecard įmonės veikla. Jis mėgo nuotykius, apie juos dažnai girdavosi savo kolegoms. FT duomenimis, vienas iš tokių jo „nuotykių” buvo 2017 m. kolegoms pasakota istorija apie kelionę į Palmyros miestą Sirijoje iš karto po to, kai Rusijos kariuomenė jį perėmė iš ISIS kovotojų. Anot J. Marsaleko, jis ten vyko Rusijos kariškių kvietimu ką tik po jų sėkmingai pasibaigusios operacijos.
„Wagner“ samdiniai Sirijoje / InformNapalm nuotr.
FT teigimu, J. Marsalekas 2018 m. savo verslo partneriams Londone parodė keturis slaptus tyrimo, 2018 m. atlikto Tarptautinės cheminio ginklo draudimo organizacijos (OPCW), dokumentus. Juose buvo pateikta informacija apie išpuolį prieš Sergejų SKRIPALI ir jo dukrą Juliją ir nervus paralyžiuojančių nuodų Novičiok cheminę formulę. Iki šiol nėra aišku, kaip įslaptinti dokumentai pateko į J. Marsaleko rankas.
Sergejus Skripalis prekybos centre Selsburyje / AFP/„Scanpix“ nuotr.
Po Wirecard bankroto ir pranešimų apie J. Marsaleko dingimą Vokietijos dienraštis Handelsblatt, remdamasis savo šaltiniais, paskelbė, kad austras slepiasi privačiame name netoli Maskvos, o jo saugumu rūpinasi GRU. Handelsblatt duomenimis, atleistas iš Wirecard, J. Marsalekas iš karto išvyko Baltarusiją, tačiau didėjant įtampai tarp Baltarusijos ir Rusijos politinių lyderių j is buvo išvežtas Maskvą. Anot Handelsblatt, prieš išvykdamas iš Wirecard būstinės Dubajuje, į Rusiją persiuntė didelį kiekį kriptovaliutos (bitcoin).
Žurnalistinių tyrimų agentūra Bellingcat taip pat atliko tyrimą dėl J. Marsaleko. Jie patvirtino informaciją, kad austras į Baltarusiją pabėgo iš karto po jo atleidimo. Bellingcat duomenimis, J. Marsalekas 2020 m. birželio 18 d. atskrido Taliną, kur persėdo privatų lėktuvą ir birželio 19 d. nusileido Minske. Bellingcat šią informaciją patikrino peržiūrėjusi Rusijos ir Baltarusijos sienos kontrolės duomenų bazę, kurioje buvo rastas įrašas apie J. Marsaleko atvykimo datą. Anot Bellingcat, J. Marsalekas bandė suklaidinti tyrėjus ir prieš savo kelionę į Baltarusiją nusipirko bilietus į Filipinus, be to, suklastojo įrašus apie savo atvykimą imigracijos registre. Bellingcat teigimu, po savo dingimo susirašinėdamas su kitais asmenimis jis teigė, kad dabar yra Azijoje, tačiau vienas jo atsakymas jį išdavė. Kolegos paklaustas, ar šalyje, kurioje yra šiuo metu, „stabili politinė aplinka”, J. Marsalekas atsakė: „Nesijaudinkit, čia ta pati valdžia jau paskutinius 25 metus”. Šis atsakymas Bellingcat sukėlė įtarimų, kad J. Marsalekas gali būti ne Azijoje, o Baltarusijoje.
Janas Marsalekas / The Insider nuotr.
Bellingcat taip pat nustatė, kad J. Marsalekas Rusijoje svečiavosi maždaug 60 kartų per pastaruosius dešimt metų. Didžioji dali jo kelionių į Rusiją vyko 2015-2016 m. Anot Bellingcat, neaišku, ką jis taip dažnai šiuo laikotarpiu veikė Rusijoje, tačiau jo veikla tikriausiai atkreipė Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnų dėmesį. Dažniausiai J. Marsaleko kelionės Rusiją trukdavo dvi ar tris dienas, tačiau 2017 m. rugsėjį Rusijoje jis praleido daugiau nei savaitę. Bellingcat duomenimis, į Rusiją atvykęs 2017 m. rugsėjo 9 d. jis norėjo savo privačiu lėktuvu išskristi 2017 m. rugsėjo 15 d., tačiau to padaryti neleido FSB pasienio pareigūnai. Jam buvo leista išvykti tik tos pačios dienos vakare: po šios kelionės į Rusiją J. Marsalekas nebegrįžo ar bent jau ne su Austrijoje išduotu pasu, kaip teigia Bellingcat.
Savo kelionėms Rusiją J. Marsalekas naudojo net šešis savo vardu išduotus Austrijos pasus. Tačiau, anot Bellingcat, jis dar turėjo trečiosios valstybės išduotą diplomatinį „nepiliečio” pasą. Bellingcat teigimu, yra tik kelios valstybės (Europoje — nė vienos), taikančios tokią praktiką. Panašūs pasai išskirtiniais atvejais išduodami garbės konsulams. Bellingcat duomenimis, J. Marsalekas yra ne kartą gyręsis turįs kelių valstybių pasus, o likus kelioms dienoms iki dingimo savo buvusiam kolegai prasitarė esantis neįvardytos valstybės garbės konsulas.
Bellingcat duomenimis, J. Marsaleku išskirtinai domėjosi FSB. Patikrinę FSB administruojamą vidinę duomenų bazę, kurioje renkama informacija apie tarnybą dominančius asmenis ir jų veiklą Rusijoje, Bellingcat aptiko gana išsamią jo dosjė. Anot Bellingcat, duomenų bazėje atsiduria beveik kiekvienas Rusijoje keliaujantis užsienietis, dažniausiai tiesiog įvardijant šalį, iš kurios atvykstama, ir tikslą Rusijoje, fiksuojant atvykimo ir išvykimo laikus bei paso numerį. Vis dėlto J. Marsaleko atveju buvo renkami papildomi duomenys, t. y. išsamus sąrašas jo kelionių už ES ribų, vykusių nuo 2015 m. Bellingcat teigimu, nėra aiškus FSB motyvas rinkti papildomus duomenis apie J. Marsaleką: tai gali būti susiję su jau vykstančiu bendradarbiavimu su Rusijos ŽST arba jis galėjo būti stebimas kaip potencialus objektas verbavimui. Pastarąją versiją sustiprino jo sulaikymas 2017 m., kai FSB galėjo priversti jį bendradarbiauti.
Dar viena versija gali būti, kad J. Marsalekas buvo stebimas dėl savo ryšių su GRU, kurios veikla užsienyje domisi FSB. Bellingcat duomenimis, įdomu ir tai, kad duomenys apie J. Marsaleko keliones rinkti iki 2018 m.
Bellingcat teigimu, duomenys apie Baltarusijos sienos kirtimą gali būti suklastoti kaip ir J. Marsaleko duomenys apie išvykimą į Filipinus. Vis dėlto tokia operacija negalėtų būti įvykdyta be FSB žinios, o tai patvirtintų austro ryšius su šia Rusijos tarnyba.
