Iliustracija: Lietuva ir Lenkija © Shutterstock
Įžanga
Lietuvos bei Lenkijos santykiai atlieka svarbų vaidmenį išlaikant regioninį stabilumą centrinėje bei rytų Europoje. Dėl šios priežasties ši bendrystė yra pastoviai tikrinama priešininkų. Kadangi abi regiono valstybės jaučia rimtą įsipareigojimą stiprinti NATO gynybos bei saugumo pajėgumus, vyksta glaudus civilinis bei karinis bendradarbiavimas. Tuo tarpu, Rusijos Federacija smarkiai išplėtė manipuliatyvias operacijas, skirtas bendram neigiamam minėtų valstybių vertinimui. Rusijos propaganda ir dezinformaciniai šaltiniai beatodairiškai bando sumenkinti lietuvių bei lenkų visuomenių tarpusavio pasitikėjimą ir taip silpninti socialinius šių valstybių saugumo pamatus. Kadangi tiek Lietuva, tiek Lenkija, yra Kaliningrado eksklavo, kuris yra svarbus Rusijos balistinių ginklų strateginės dislokacijos taškas Europoje, kaimyninės valstybės, jų santykiai turi be galo svarbią reikšmę ir Europos Sąjungos saugumui. Kalbant apie platesnį kontekstą, Lietuva ir Lenkija yra esminės NATO sąjungininkės, padedančios užtikrinti Baltijos jūros rytinės pakrantės saugumą. Geografinis atstumas ir bendri tikslai padeda vystyti regionines strategijas, susijusias su gynyba bei komandine struktūra pačioje NATO – drauge su Lenkija, visos Baltijos šalys įeina į tuos pačius Aljanso gynybos planus. O šie bus išplėsti visame NATO rytiniame regione dėka dalinių dislokavimo Elblago divizijos vadovybei ir ne tik.
Jungdama Estiją bei Latviją su likusia ES, Lietuvos-Lenkijos siena tampa tiltu įvairiems dideliems infrastruktūrų projektams, o daugiausiai – susijusiems su energetika. Vykstanti Baltijos valstybių sinchronizacija su Europos elektros tinklais kerta būtent Lenkiją. Be to, Lenkijos-Lietuvos dujotiekio statybos stipriai prisideda prie regioninio energetikos saugumo, kas išlieka pagrindine Rusijos intereso sritimi. Dėl šios priežasties prieš šias šalis nuolat vykdomos manipuliatyvios operacijos.
Nepaisant sričių – ar tai būtų karinis bendradarbiavimas, ar energetinis saugumas -, manipuliavimas informacija, kuri turėtų neigiamai paveikti lietuvių bei lenkų nuomones apie vieni kitus, pasižymi daugialypėmis veiklomis. Jomis užsiima žiniasklaida, o ypač lenkiakalbiai Rusijos šaltiniai, tokie, kaip socialiniai tinklai, tinklaraščiai bei kitos virtualios erdvės priemonės. Tam, kad būtų padidintas jų efektyvumas, dažniausiai skleidžiama skirtingų tipų dezinformacija: provokacijos, surežisuoti renginiai bei kitokia propaganda, kurią galima apibūdinti kaip aktyvias priemones: Rusijos informacinis, politinis, karinis bei ekonominis spaudimas yra dažnai taikomas prieš Lenkiją ir Lietuvą, o ypatingai prieš jų tarpusavio santykius.
Aukščiau aprašytos specifinės savybės, susijusios su Rusijos įtakos operacijomis, nukreiptomis į Lenkijos-Lietuvos santykius, gali būti išskirtos į kelias grupes pagal Rusijos aktyvių priemonių įgyvendinimo metodiką. Šias veiklas sudaro išsamus manipuliacinių operacijų, žurnalistikos, dezinformacijos, provokacijų, kibernetinių atakų ir kitų aktyvių informavimo operacijų priemonių rinkinys. Svarbiausioms technikoms ir priemonėms priskiriama:
Daugiasektorių naratyvų naudojimas, pritaikytas pirminiam tikslui formuoti neigiamą Lenkijos ir Lietuvos santykių įvaizdį abiejose sienos pusėse.
Veiklos tęstinumo palaikymas, suprantamas kaip nuolatinė ir sisteminga įtaka žurnalistikai, neigiamų kontekstų naudojimas, įtaigūs pranešimai, pagalbinė medžiaga (žurnalistika, kitokia nei Rusijos „žurnalistika“) ir kt.
Kibernetinės atakos bei provokacijos.
Manipuliacinė veikla fizinėje ir virtualioje dimensijose: Rusijos propagandos centrai, laikydami save patikima ir atsakinga žiniasklaida, sąmoningai praneša apie opius istorinius Lenkijos ir Lietuvos santykių aspektus. Į šią kategoriją įeina ir pranešimai, susiję su aktualiais įvykiais. Tokiu atveju, šie įvykiai pateikiami neigiamame kontekste, stengiamasi sukelti emocijas, naudojant kruopščiai parinktus žodžius, grafiką ir socialines technikas. Veikla vykdoma tiek fizinėje, tiek virtualioje erdvėje.
Provokacijos, tarp kurių įeina ir specialūs veiksmai, nukreipti į informacinių incidentų sukėlimą. Tokie veiksmai, sukeliantys tarpusavio santykių destabilizaciją, yra vienas pagrindinių Rusijos informacinių operacijų bruožų.
Išplėstinis manipuliacinių pranešimų platinimo modelis. Rusija sukūrė išsamų pažintinį modelį, pritaikytą specialiai kibernetinei erdvei. Šis modelis atspindi sudėtingą specialiai sukurtų pranešimų platinimo procesą, kuris yra vykdomas siekiant prisotinti tikslines kibernetinės erdvės sritis dezinformacija ir taip visam laikui iškreipti informacinę aplinką bei tikslinės auditorijos suvokimą apie įvykius.
Kitos aktyvios priemonės, kaip antai politinio karo veiksmai, greičiausiai vykdomi Rusijos saugumo tarnybų, taip siekiant paveikti pasaulio įvykių eigą be žvalgybos duomenų rinkimo ir tokių įvykių įvertinimo. Aktyvios priemonės varijuoja nuo manipuliavimo žiniasklaida iki specialių operacijų, susijusių su įvairaus lygio provokacijomis ir smurtu.
Svarbu pastebėti, kad Rusijos propaganda naudoja ne tik dirbtinius, šovinistinius bei falsifikuotus savo taikinių įvaizdžius, tačiau ir faktus, tinkamus Kremliaus kampanijoms tam, kad žinutė taptų diversifikuota ir būtų sunkiau atskirti realybę nuo melo.
Rusijos veiksmų tęstinumas siekia sistemiškai prisotinti informacinę erdvę manipuliatyviomis žinutėmis. Tokia strategija dar žinoma kaip veiksmų tęstinumas. Tam, kad toks tęstinumas būtų užtikrintas, Kremlius nuolat sukuria tam tikrą kiekį manipuliacinės medžiagos, dezinformacijos bei propagandos šaltinių, kurie pasiekia lenkiškai kalbančiųjų informacinę erdvę. Komunikacijos dinamikos matavimas išryškina pagrindinius Rusijos veiksmų informacinius tikslus.
Manipuliatyvus Rusijos diskursas
Manipuliacinė medžiaga, kuriama ir platinama Rusijos propagandos šaltinių, yra skirta sukurti derlingą dirvą operacijoms fizinėje erdvėje ir taipogi nuolat daryti įtaką tam tikrų įvykių, objektų ir klausimų suvokimui ilgalaikėje perspektyvoje. Lenkijos ir Lietuvos santykių atveju galima išskirti keletą linijų, parodančių pagrindinius Rusijos informacinių operacijų tikslus šiuo atžvilgiu. Šioje ataskaitoje pasakojimai buvo sugrupuoti į keturis blokus, kurių sudaro keli pasakojimai. Jie gali būti naudojami visi kartu arba atskirai, atsižvelgiant į esamos propagandos tikslus.
Energetikos sektorius tebėra viena iš svarbiausių Rusijos manipuliacinės įtakos sričių šiame regione. Naujausios analizės rodo, kad Lietuvos atveju jis išnaudojamas siekiant sušvelninti politines priemones, kurių Lietuvos vyriausybė ėmėsi prieš Baltarusijos režimą po suklastotų prezidento rinkimų 2020-ųjų rugpjūtį. Rusijos propaganda tvirtina, kad Baltarusijos naftos bendrovės BNK prieiga prie Klaipėdos uosto kenkia Lietuvos ekonomikai. Tačiau šiame kontekste omenyje turima Lenkijos naftos bendrovė „Orlen“, kuri keletą metų ginčijosi su Lietuvos vyriausybe dėl Mažeikiuose esančios naftos perdirbimo gamyklos prieigos prie geležinkelio infrastruktūros. Tokio tipo žinutės greičiausiai skirtos vaizduoti Lietuvą kaip regioninę problemų kūrėją, sabotuojančią vaisingą ir tikslingą bendradarbiavimą energetikos srityje.
Lietuvos-Lenkijos karinis bendradarbiavimas ir jo vaidmuo regione
Tiek Lenkiją, tiek Lietuvą Rusijos propaganda vaizduoja kaip amerikiečių karinius rangovus, kurie visų pirma įgyvendina JAV interesus. O kalbant apie dabartinę politinę įtampą Baltarusijoje, Lenkija ir Lietuva kaltinamos nereikalingos įtampos sukūrimu, be jokios racionalios priežasties atmetant esą taikią ir pelningą partnerystę su Lukašenkos režimu. Toks požiūris leidžia Rusijos propagandai įtvirtinti Lenkijos ir Lietuvos partnerystę kaip vieną iš nestabilumo regione priežasčių ir pateisinti agresyvias atsakomąsias priemonės. Nors abi šios NATO ir ES šalys vertinamos kaip amerikiečių marionetės ir provokatorės, Lietuva tam tikra prasme yra laikoma piktavališkesne ir pavojingesne. Taip vyksta dėl to, kad Lietuvos kariuomenė yra per maža norint laimėti plataus masto konfliktą su Baltarusija. Be to, žvelgiant plačiau Rusija įsitrauktų į karą su Lenkija ir kitomis NATO šalys. Tokiu būdu būtų padaryti neproporcingai didžiuliai nuostoliai iš visų kariaujančių pusių.
Lenkų tautinė mažuma Lietuvoje
Istorinė lenkų mažuma Lietuvoje Rusijos propagandos yra išnaudojama keliais būdais. Pirmiausia, lietuvių tautybė pateikiama kaip dirbtinė ir sukurta palyginti neseniai tam, kad būtų pasipriešint čia ilgą laiką dominavusios Lenkijos egzistavimui. Remiantis kenkėjiškų Rusijos žinučių pranešimais, lietuviams trūksta savo kultūros ir istorijos, o juos susivienyti dažniausiai skatina neapykanta ir apmaudas tradiciškai pranašesniems lenkams. Šiuo pasakojimu siekiama pažadinti lenkų mažumos pranašumo kompleksą ir priversti šią tautinę grupę jaustis nesaugiai svetimoje ir menkavertėje kultūroje. Rusijos propaganda išnaudoja šią įsivaizduojamą priespaudą prieš lenkų mažumą tam, kad oficiali Lenkijos vyriausybės ir ypatingai Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pozicija atrodytų baili bei naivi. Tai suteikia derlingą dirvą realiems politiniams veiksmams, kuriuos skatina baimė. Visa tai prorusiška lenkų mažumos politinė partija Lietuvoje, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
Esminiai Lenkijos valdžios trūkumai santykių su Lietuva kontekste
Rusijos propaganda jau ne kartą bandė pateikti Lietuvos ir Lenkijos santykius kaip pastarosios diplomatijos Achilo kulną. Remiantis šiais propagandiniais pranešimais, Lietuvos valdžia yra dvišalių santykių priešakyje. Tačiau galios prasme Lietuva praktiškai neturi svertų: ji vaizduojama kaip pusiau sunaikinta dykvietė, neturinti ateities plėtros perspektyvų, taip pat pabrėžiama maža kariuomenė ir pažeidžiama ekonomika. Vienintelė jos galia kyla iš gilios politinės priklausomybės (daugiausia nuo JAV ir, kai kuriais atvejais, nuo Vokietijos). Toks požiūris gali leisti Lietuvai pasitraukti iš antilenkiškos (taip pat ir antisemitinės) pozicijos. O štai Lenkija negali nieko padaryti, kadangi abi šalys yra įsipareigojusios siekti bendrų antirusiškų NATO tikslų. Taigi, Lenkija vykdo bendrą transatlantinę strategiją ir pralaimi Amerikos ir Lietuvos interesų sąskaita, užuot realizavusi savo pačios interesus regione. Toks naratyvas turi du pagrindinius tikslus. Visų pirma, siekiama nutraukti vienybę NATO aljanse ir atkreipti Lenkijos vyriausybės dėmesį į esą „tikrus“ klausimus. Antra, ši propaganda pateikia Lenkijos valstybę kaip bejėgę ir kvailą, o tai savo ruožtu gali paveikti rinkėjų ir politikų pasirinkimus bent abiem aspektais: įvairiais Lenkijos rinkimais bei siekiant, kad lenkų mažuma Lietuvoje bendrautų su Kremliaus paveiktais politiniai judėjimais ir partijomis. . Taip natūraliai sukeliama poliarizaciją ir radikalių nuomonių augimą viešose diskusijose apie Lenkijos ir Lietuvos santykius. O tokios tendencijos gali įkvėpti garsiai šaukiančius ir radikalias marginalus, nepatenkintus Lenkijos vaidmeniu NATO.
Kibernetiniai veiksmai bei provokacijos
Informacinio karo, vykdomo naudojantis kibernetinių atakų galimybėmis, dinamika auga. Žemiau aprašysime pagrindinius ir naujausius tokio tipo veiksmų pavyzdžius.
Pernai Lietuvos bei Lenkijos žiniasklaida ir viešosios įstaigos gavo elektroninį laišką. Jame buvo pranešta, kad Lenkijos vidaus saugumo agentūra (VSA) sulaikė šnipinėjimu įtariamą Lietuvos kariuomenės pareigūną.
Ketvirtadienį, liepos 23 dieną, informacija apie tariamą šnipinėjimo bylą buvo išsiųsta elektroniniu paštu kai kuriems Lenkijos žiniasklaidos redaktoriams ir viešosioms institucijoms. Pranešimo pavadinimas skambėjo taip: „VSA pranešimas: Lietuvos pareigūnas sulaikytas dėl šnipinėjimo Lenkijoje“. Žinutė buvo išsiųsta iš adreso su VSA domenu.
Elektroniniame laiške buvo pranešta, kad sulaikytas Lietuvos kariuomenės karininkas Antanas K. yra oficialus Lietuvos atstovas, daugianacionaliniame Šiaurės rytų korpuso štabe Ščecine.
Pasak siuntėjo, Antanas K. „bandė gauti slaptą informaciją, kuri nebuvo jo kompetencijoje.“. Buvo nurodytas ir tariamas tokių duomenų rinkimo tikslas: „Praėjusiais metais jis pateikė šią informaciją Lietuvos valdžios institucijoms ir žiniasklaidai. Remiantis tokia medžiaga, lietuviai pakoregavo valstybės informacinę politiką, kad padidintų galimybes perkelti JAV pajėgas į Lietuvą, o ne Lenkiją“.
Laiško siuntimas buvo tik vienas platesnės dezinformacijos kampanijos elementų: straipsniai su melagingomis žinutėmis apie Lietuvos šnipą internete buvo publikuoti dviem dienomis anksčiau, nei buvo išsiųstas laiškas. Beje, tai vyko ne tik lenkiškai kalbančioje informacinėje aplinkoje.
Tariamas šnipinėjimo atvejis pirmą kartą paminėtas vokiškai kalbančioje informacinėje sferoje, viename iš anoniminių tinklaraščių. Po kelių valandų informacija buvo paskelbta Baltijos šalių auditorijai išleistame rusiškame verslo žurnale „Baltijos kursas“ ir angliškai kalbančiose internetinėse naujienų tarnybose, nuolat skleidžiančiose rusišką manipuliacinį turinį, kaip, pavyzdžiui, Theduran.com.
Dezinformacijos ataka, kurios pagrindinis tikslas buvo paniekinti Lietuvos karinę ir gynybinę sistemą, taip pat buvo skirta neigiamai paveikti Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą saugumo srityje, parodant Lietuvos žvalgybos veiksmus kaip potencialiai priešiškus Lenkijos atžvilgiu.
Šis modelis rodo propagandos operacijos įvykių, susijusių su kibernetinėmis atakomis Rusijos Federacijos vardu, eigą. Šiame pavyzdyje dezinformacija buvo įgyvendinta programišiams atakavus ir galiausiai užgrobus internetinę svetainę. Tuomet originalus turinys buvo pakeistas dezinformacija ir platinamas keletu kanalų kaip teisėta valdžios institucijų teikiama informacija. Modelis apima visus tris informacinės aplinkos aspektus: fizinį, virtualų ir pažintinį (daugiau informacijos rasite skyriuje „Rusijos modeliai“).
Aprašyti veiksmai yra tik platesnės manipuliacinės kampanijos, kurią Rusijos Federacija vykdo prieš Lenkiją ir Lietuvą bei visą NATO, pavyzdys. Yra ir kitų vienu metu vykdomų dezinformacijos veiksmų, kurių tikslai susiaurinami iki vienos šalies. Geras pavyzdys yra Lietuva ir ypač jos ginkluotosios pajėgos. 2020 metų balandį internete buvo paskelbtas netikras NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo laiškas. Buvo rašoma, kad Stoltenbergas turėjo pranešti apie sąjungininkų pajėgų išvedimą iš Lietuvos teritorijos. Tuo pačiu metu žiniasklaidai ir viešosioms institucijoms buvo siunčiamas kitas laiškas su melaginga informacija, kuri turėjo įžiebti tam tikrą visuomenės nuomonę. Modelis ir technika buvo labai panašūs į tas, kurios buvo naudojamos „Antano K.“ atveju.
Siekdama didesnio efekto, Rusijos propagandinė veikla dažnai nurodo esamą situaciją ir realų kontekstą. Būtent tokia technika buvo naudojama, kai 2020-ųjų kovą buvo uždaryta Lenkijos ir Vokietijos siena. Tai vyko siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui į Lenkiją. Tada Rusijos „žiniasklaida“ pasinaudojo proga ir išnaudojo šią problemą vaizduodama ją neigiamai, kad paveiktų nuomonę api Lenkiją tarp Lietuvos vairuotojų ir kitų transporto industrijos atstovų. Rusijos žiniasklaida melagingai tvirtino, kad pasienyje vyko muštynės ir buvo blokuojami Lietuvos vairuotojai. Šie pseudožiniasklaidos pranešimai yra fokusuoti į nerimo, muštynių ir netgi būtinybės panaudoti specialiąsias pajėgas, kad situaciją „būtų galima tvarkyti“, naratyvą. Tokie pranešimai buvo sąmoninga manipuliacija, o iš tikrųjų nieko panašaus niekada nebuvo.
Šios atakos principas buvo labai panašus į kitą operaciją, įvykdytą 2020-ųjų lapkritį. Tuomet panaši žinia buvo paskelbta suklastotoje Lietuvos policijos svetainėje. Buvo išplatintas netikras pareiškimas, kuriame užpuolikas teigė, kad „areštuoti teroristine veikla Lietuvoje įtariami ekstremistai iš Lenkijos“.
Rusijos modeliai, skirti manipuliacinių žinučių sklaidai
Rusijos manipuliacinių operacijų metu viena iš aktyvių priemonių, naudojamų auditorijos pažintiniams procesams paveikti, yra įtakos informacinei aplinkai modeliai. Dabar virtuali erdvė tapo dominuojančia pranešimų formavimo dimensija ir yra intensyviai naudojama manipuliuojant informacine aplinka viešose ir privačiose erdvėse. Tačiau virtuali erdvė nėra vienintelis įtakos operacijų aspektas. Tai dažnai naudojamas kaip antrinis sluoksnis, įvykus tam tikram įvykiui arba jį sukėlus fiziniame matmenyje. Internetinė erdvė ir infosfera yra neatsiejamos informacinės aplinkos sritys, susidedančios iš trijų sąveikaujančių dimensijų: fizinės, virtualios ir pažintinės. Šiuolaikinėje virtualioje informacinėje aplinkoje pranešimams yra taikomas itin sudėtingas ir dinamiškas nuolatinio kūrimo, apdorojimo, atkūrimo ir modifikavimo procesas. Jis vyksta žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir tinklaraščiuose. Be to, naudojami įvairūs įrankiai ir metodai, kurie gali skirtis arba sutapti atsižvelgiant į kanalą ar patį pranešimą. Naudingi įtakos modeliai apima visus minėtus aspektus ir neapsiriboja tik informacijos, kuri gali būti klasifikuojama kaip manipuliuojanti ir klaidinanti, perdavimu. Kai kuriais labai specifiniais atvejais tie modeliai gali būti naudojami skleidžiant informaciją, kuri turėtų labai subtiliai paveikti pažinimą. Pavyzdžiui, naudojama spalvota grafika, pritaikytą tam tikroje vietoje vyraujančioms oro sąlygoms (žmogus skirtingai reaguoja į ryškias spalvas esant žemam ir aukštam atmosferos slėgiui). Tokių metodų naudojimas įrodo, kad profesionalių operatorių dalyvavimas vykdant informacinę ataką yra būtinas, ir be specialisto žinių bei informacinės infrastruktūros tokios atakos pradėti būtų praktiškai neįmanoma.
Rusijos Federacija naudoja daugybę modelių, kurie yra kvalifikuoti kaip VIAPM (virtualios informacinės aplinkos paskirstymo modeliai). Vienas iš jų yra viešas pirmo tipo VIAPM, naudojamas manipuliaciniams pranešimams platinti ir atkartoti, taip reguliariai paveikiant Lenkijos informacinę aplinką. Pirmasis svarbus informacinis objektas, veikiantis šiame modelyje, yra „Sputnik“ naujienų svetainė. Ji naudojama manipuliuojančių pranešimų įvedimui į lenkiškai kalbančią infosferą. Kalbant apie visus skaičius, svetainės asortimentas gali pasirodyti ribotas ir todėl nesvarbus. Tačiau tai – klaidinantis požiūris. Norint visiškai suprasti įtakos mechanizmą, reikia atsižvelgti bent į kelis etapus. Taigi, tam tikros rūšies informacijos įvedimas per „Sputnik“ yra tik pirmasis iš daugiasluoksnio modelio. Antrasis VIAPM etapas tuo pačiu metu yra pirmasis žingsnis platinant „Sputnik“ pranešimus. Šiuo operacijos etapu originalus pranešimo tekstas Rusijos operatorių dar nėra žymiai pakeistas ir jį nėra sunku atpažinti. Bendri „Sputnik“ pranešimai šiek tiek keičiami ir kelis kartus pakartojami kitaip, o šis turinys paskelbiamas svetainių rinkinyje. Trečiasis etapas yra turinio perkėlimas į tinklaraštį. Šiame VIAPM etape originalus manipuliacinis turinys yra radikaliai pakeičiamas ir dažnai pateikiamas „privačių“ nuomonių apie leidinius forma, skirtingai nuo antrojo VIAPM etapo. Ketvirtame etape manipuliavimo padalinys, naudodamas VIAPM modelį, pradeda naudoti objektus socialinėje žiniasklaidoje, įvairiais būdais platindamas manipuliacinę medžiagą ir siekdamas paveikti platformas, kuriose organiški interneto vartotojai ir tikslinės auditorijos reguliariai keičiasi savo nuomonėmis. Kitame etape atakuotojas dar labiau diferencijuoja įtakos objektus ir susiaurina savo pranešimus teminiais ir specializuotais kanalais, naudojamais informacijai platinti. Tai gali būti interneto forumai, komentarai publikacijose, teminiai tinklaraščiai, „Facebook“ grupės apie tarptautinius santykius, gynybą, politiką, energetiką, istoriją ar apie lenkų mažumą Lietuvoje. Pagrindinis skirtumas tarp šio ir ankstesnio etapo yra tas, kad šiuo metu kiti priešininko operatoriai yra naudojami per skirtingas priemones. Tai – paprastai gerai parengti fiktyvūs skirtingų interneto forumų vartotojai, kurie nustato tempus ir vadovauja diskusijoms, naudodamiesi antrojo ir trečiojo etapo medžiagomis bei organiškai sukurtu turiniu. Jie veikia pagal iš anksto parengtą planą ir logiką, kuri apima diskusijos palaikymą ir neleidimą per anksti užmiršti „faktų“, melagingų teigiamų pranešimų siuntimą pavieniams gavėjams ar paramos specialioms operacijoms, skirtoms konkrečiam asmeniui ar žmonių komandai, paskirstymą.
Būtent šis veiklos etapas suteikia galimybę tiesiogiai nukreipti į kruopščiai atrinktas grupes ar sprendimus priimančius asmenis. Kai kuriais atvejais galima nustatyti bandymą paveikti atskirus sprendimus priimančius asmenis per vadinamuosius „nuomonės lyderius“: tai gali būti fizinis asmuo, pavyzdžiui, įtakos agentas arba virtualus objektas – iš pažiūros esamas vartotojas, socialinė grupė ar kiti. Be nuomonės lyderio, šiame etape gali būti naudojamas įvairių priemonių rinkinys, kad padidėtų operacijos realizavimo tikimybė. Jie, be kita ko, apima socialinę inžineriją, profiliavimą, reakcijos analizę, elgesio modelių tyrimą ir kt. Viena iš Kremliaus naudojamų priemonių šiuo metu – nagrinėti taikinio reakciją į informacijos stimulą. Šiuo atveju tai yra informacija, dezinformacija ar manipuliacija. Tokia veikla iš tikrųjų yra dalis visų psichologinių smurto priemonių, kurioms reikalingas profesionalių specialistų dalyvavimas per informacinės atakos vykdymą.
Komunikacijos dinamika
Dynamics of communication of Polish-speaking websites disseminating manipulative messages aimed at the perception of Lithuania in Russian and replicating Russian objects in cyberspace from January 2020 to January 2021:
Tyrimas buvo vykdomas pastebėtų kibernetinėje erdvėje ryšių matavimu pagrindu. Analizuojamas periodas – 12 mėnesių nuo 2020-ųjų sausio.
Manipuliacinės komunikacijos dinamikos tyrimas įrodo, kad Rusijos Federacijos kontroliuojamas virtualios informacijos aplinkos paskirstymo modelis (VIAPM) veikia pagal veiklos tęstinumo principą. Nepaisant intensyvesnės komunikacijos dinamikos laikotarpių, kurie dažniausiai yra susiję su tarptautinių santykių įvykiais, toks modelis išlaiko gana stabilų neigiamos įtakos Lietuvos ir lietuvių suvokimui lenkiakalbėje informacinėje aplinkoje lygį. Rusų naudojama taktika paveikti ir prisotinti informacinę aplinką dezinformacija leidžia daryti išvadą, kad veiksmai, kuriais siekiama susilpninti Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio santykių sampratą, yra vienas iš nuolatinių Rusijos manipuliacijų, nukreiptos į šias valstybes, vektorių.
Išsamų analizuotų svetainių sąrašą galima rasti neviešoje ataskaitos versijoje.
Išvados
Išsami ataskaitoje pateiktų incidentų analizė pateikia pakankamai įrodymų, kad Rusijos dezinformacijos operacijos, nukreiptos į Lenkijos ir Lietuvos santykius, visiškai nėra atsitiktinės, o terminologija, naudojama atliekant profesionalų rizikos vertinimą (incidentai), neturėtų suvilioti atidžių skaitytojų. Tiesą sakant, jie yra gerai apgalvotos, įmantrios strategijos, kuria siekiama ilgalaikių tikslų, elementai. Taip pat jos tikslai gali atrodyti nereikšmingi, kai analizuojami atskirai.
Vienas pagrindinių šios strategijos bruožų yra veiksmų ir pranešimų tęstinumas. Norėdamas efektyviai ir sėkmingai pakenkti abipusei Lenkijos ir Lietuvos visuomenės bei sprendimų priėmėjų sampratai, priešininkas reguliariai prisotina abi informacines aplinkas kenksmingais ir suklastotais pranešimais. Užuot sukėlę momentines reakcijas, jie tarnauja kaip informacinės trąšos, paruošiančios dirvą būsimoms operacijoms. Įvertinus situaciją kaip pakankamai išvystytą, pradedamos ir kruopščiai atliekamos operacijos. Jomis siekiama padaryti kuo daugiau žalos, o priešininkui suteikiamos priemonės žalingai veiklai ateityje.
Daugumoje šių operacijų išnaudojama palyginti nedaug temų, tačiau jos visos sukasi apie dabartinius ir istorinius įvykius bei problemas, turinčias (arba galinčių turėti tam tikrose situacijose) strateginę reikšmę Lenkijai ir Lietuvai. Be karinio ir saugumo bendradarbiavimo, gynybos ir energetinio saugumo, kurie yra akivaizdžiausi Rusijos dezinformacijos veiklos tikslai, taip pat naudojamos kelios socialinės ir istorinės temos. Pagrindinis dėmesys skiriamas tariamai lenkų mažumos diskriminacijai Lietuvoje ir istorinėms diskusijoms apie lietuvių tautos kilmę. Nors pirmoji temų grupė naudojama siekiant paveikti vykstančius įvykius ir jų suvokimą, antroji grupė skatina antipatiją tarp lenkų ir lietuvių, sukuria dirvą galimam etninio pobūdžio konfliktui. Tada toks konfliktas gali būti politiškai kapitalizuotas, o taip iš tikrųjų ir nutiko su jau minėta LLRA-KŠS.
Rusijos dezinformacijos operacijos yra gerai suvokiamos vadinamuosiuose virtualiosios informacijos aplinkos paskirstymo modeliuose (VIAPM). Atsižvelgiant į tikslą ir kontekstą, jose gali būti naudojami skirtingi modeliai. Todėl yra svarbu suprasti, kad tie modeliai nėra tik teoriniai konstruktai – dažniausiai jie naudojami kaip itin stiprią praktinę reikšmę turintys planai. Kita vertus, jie gali būti suvokiami kaip informacinės infrastruktūros brėžiniai, įskaitant objektus, turtą ir net varžovo naudojamus techninius sprendimus bei metodus. Šių modelių supratimas padeda atskleisti bendrą veiksmų logiką, todėl besiginanti nuo atakų pusė gali geriau numatyti ir užkirsti kelią potencialioms grėsmėms.
Apžvalgą parengė: Fundacja INFO OPS Polska ir Res Publica – Pilietinio atsparumo centras
