Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas Ukrainos liaudies deputato Andrejaus Derkačio paviešintus pokalbių garso įrašus, pavadino Rusijos informacinio karo prieš Ukrainą dalimi.
Naujuose garso įrašuose, kuriuos Andrejus Derkačius pristatė spaudos konferencijoje 2020 m. liepos 9 dieną. Juose yra penktojo Ukrainos prezidento Petro Porošenko ir buvusio JAV viceprezidento Joe Bideno pokalbis, kuriame buvo labama apie tariamą Ukrainos žvalgybos tarnybų rengiamas diversijas prieš Rusijos okupacines pajėgas Kryme 2016 m. rugpjūčio mėnesį.
Įrašuose balsas, kuris pateikiamas kaip Joe Bideno balsas, kritikuoja tariamą Ukrainos specialiųjų tarnybų bandymą atlikti diversiją prieš Rusijos okupantus Kryme ir reikalauja, kad Ukrainos pusė to daugiau nebekartotų, nes tai neprisideda prie diplomatinio konflikto sprendimo. Atsakydamas balsas, kuris pateikiamas kaip Petro Porošenkos balsas, teigia, kad jis nežinojo apie šią operaciją, ir žada atlikti vidaus tyrimą.
„Derkačio įrašai“: tikri ar ne?
Anksčiau pats Petro Porošenko „Derkačio įrašus“ pavadino Kremliaus falsifikacija, kuri yra Rusijos penktosios kolonos suorganizuotos didelio masto specialiosios operacijos prieš Ukrainą dalimi: „Įsitraukdami į JAV rinkimų kampaniją, jie bando pakenkti abiejų pagrindinių JAV partijų palaikymui Ukrainai“.
Buvęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas taip pat sureagavo į „Derkačo įrašus“, vadindamas juos „visiškai perredaguotais“. Jie mano, kad tokių įrašų publikavimas yra Rusijos specialiųjų tarnybų rankų darbas.
Taip pat skaitykite: Kaip dezinformacija apie Ukrainą pasklido per socialinius tinklus JAV (NBC News tyrimas)
Bet kurio balso falsifikavimas šiandien yra gana menkas techninis iššūkis. Prieš dvejus metus programuotojai pristatė atvirosios prieigos sistemą, kuriai balsui nukopijuoti pakaks penkių sekundžių pradinių balso duomenų. Balso generatoriaus programos autoriai pateikė pavyzdžius. Rezultatas išties nuostabus: susintetinto balso atskirti nuo tikrojo beveik neįmanoma.
Ar garso įrašai, vadinami „Derkačo įrašais“, yra falsifikuoti, ar naudojamas manipuliacinis realių pokalbių pateikimas, nežinoma. Anot paties Andrejaus Derkačo, įrašus jis gavo iš žurnalistų – tyrėjų. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad „žurnalistai – tyrėjai“ patys publikuoja gautą sensacingą medžiagą, o ne perduoda juos deputatams spaudos konferencijoms. Vienas iš „Derkačo įrašų“ kilmės šaltinių yra Rusijos Federacijos FSB.
Keista „informatoriaus“ Derkačo biografija
biografiją, kuri byloja apie galimą ryšį su Rusijos Federacijos specialiosiomis tarnybomis ir atitinkamai apie jo dalyvavimą Rusijos specialiojoje operacijoje. Pavyzdžiui, 1990–1993 m. jis studijavo Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos akademijoje, kur įgijo teisininko specialybę. Ne mažiau įdomi ir jo disertacijos tema: „Susitikimų su slaptaisiais agentais organizavimas ir vedimas“. Andrejus Derkačas pirmą kartą pateko į Ukrainos trečiojo šaukimo parlamentą 1998 metais, buvo išrinktas mažoritarinėje apygardoje. 2010 m. Rusijos stačiatikių bažnyčios šventasis sinodas Derkačą įtraukė į Rusijos stačiatikių bažnyčios Tarpžinybinę tarybą. Religinių privilegijų gavimas iš Rusijos bažnyčios buvo populiari paskata Ukrainos politikams, glaudžiai susijusiems su Rusijos Federacija.
Įvairūs Ukrainos rusų stačiatikių bažnyčios kenkiamosios veiklos aspektai pateikiami publikacijų cikle, remiantis FrolovLeaks analize – NVS šalių institute skyriaus vedėju dirbusio Kirilo Frolovo korespondencija (instituto vadovas yra Valstybės Dūmos deputatas Konstantinas Zatulinas).
Informacinė ataka agresijos išvakarėse
Pastaraisiais mėnesiais informacinėje erdvėje buvo aptariama Rusijos Federacijos karo veiksmų ir karinės agresijos prieš Ukrainą eskalavimo galimybė 2020 metų rudenį. Vienas iš tokio eskalavimo pasirengimo ženklų bus galingos kibernetinės ir informacinės atakos. Tai naujame interviu sakė buvęs JAV ginkluotųjų pajėgų vadas Europoje, generolas leitenantas (atsargoje) Bena‘s Hodges‘as. Liepos pradžioje Ukraina perdavė ESBO žvalgybos duomenis apie didelę Rusijos kariuomenės koncentraciją prie Ukrainos sienų ir okupuotose teritorijose Kryme bei Donbase. „InformNapalm“ savanoriai taip pat pateikė dviejų galimų Rusijos kariuomenės operacijų prieš Ukrainą pietuose ir šiaurės rytuose scenarijų analizę.
